Tyrimas: daugelis gyventojų nori, kad jų pensija būtų panašaus dydžio kaip dabartinė alga

Beveik pusė lietuvių mano, kad senatvėje kokybiškai gyventi galėtų gaudami ne mažiau nei 75 proc. dabartinių pajamų, o kone trečdalis įsitikinę, kad kokybišką gyvenimą jiems užtikrintų tik dabartinio atlyginimo dydžio pensija. Finansų ekspertai sako, kad gyventojų norai gali prasilenkti su realybe – nekaupiant papildomai ir tikintis valstybės malonės pajamos senatvėje gali sumažėti net tris kartus.

Šiaulių banko užsakymų atliktas gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas, kuri atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, atskleidė, kad dauguma senatvėje norėtų, jog jų pajamos nesumažėtų arba sumažėtų ne daugiau ketvirtadaliu. Paklausti, kokios dalies dabar gaunamų pajamų jiems reikėtų norint kokybiškai pragyventi pensijoje, net 28 proc. apklaustųjų sakė manantys, kad jiems reiktų 100 proc. dabartinių pajamų, 45 proc. respondentų mano, kad išėjus į pensiją ramų gyvenimą užtikrintų 75 proc. dabartinio atlygio.

Tuo tarpu ta pati apklausa rodo, kad dauguma gyventojų senatvėje tikisi gyventi iš „Sodros“ mokamos pensijos ir santaupų, dalis žada ir toliau dirbti. Kaupimą pensijai II pakopos pensijų fonduose kaip būsimą pajamų šaltinį mini vos 30 proc. apklaustųjų, finansines investicijas – vos 12 proc., gyvybės draudime sukauptas lėšas – 8 proc. respondentų.

Anot Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, gyventojų lūkesčiai yra suprantami, tačiau gali smarkiai prasilenkti su būsima realybe. „Sodros“ pensija, perspėja ji, tokio dydžio pajamų tikrai neužtikrins, o netinkamai kaupiamos santaupos nuvertės.

„Deja, reikia konstatuoti, kad vien valstybė pageidaujamo dydžio pensijos mokėti nepajėgs, pradėti kaupti papildomai būtina kuo anksčiau. Pastebiu, kad žmonės savo pensijos dydžiu Lietuvoje rūpintis ima pernelyg vėlai – dažniausiai iki jos likus dešimtmečiui, o kartais vos keliems metams, kai ką nors reikšmingai pakeisti jau būna nebeįmanoma“, – sako D. Kolmatsui.

Kokio dydžio pensiją gausite?

Finansų ekspertė teigia, kad maždaug 50 proc. dabartinių pajamų užsitikrinti gali kaupiantys II pensijų pakopoje, tačiau tam labai svarbu pradėti kaupti kuo anksčiau.

„Realybė tokia, kad net ir pusės dabartinio darbo užmokesčio senatvėje galite negauti, jei jūsų pensiją sudarys tik „Sodros“ išmokos. Valstybės mokama pensija greičiausiai užtikrins tik 30-40 proc. dabartinių pajamų. Skaičiuojama, kad kaupiant II pakopos pensijų fonduose  pensiją galima padidinti iki 50 proc. buvusių pajamų, tačiau kaupti reiktų bent 30–35 metus, kaip tai daro šios sistemos nauda jau įsitikinusių šalių gyventojai“, – dėsto finansų ekspertė.

Banko atstovės teigimu, norint pernelyg savęs nevaržyti senatvėje reiktų gauti bent 70-80 proc. buvusio atlyginimo, tad net anksti pradėjus kaupti II pakopos pensijų fonduose tokio dydžio pensiją užsitikrinti yra neįmanoma.

Tiesa, D. Kolmatsui pastebi, kad nors lietuvių norai dėl pensijos ir labai aukšti, senatvėje laukiančių pajamų dydį jie vis dėlto vertina realistiškai.

Tyrimas parodė, kad 75 proc. pajamų siekiančią pensiją tikisi gauti vos 13 proc. apklaustųjų, o 100 proc. dabartinių pajamų atitinkančią pensiją gauti besitikintys nurodė vos 6 proc. apklausos dalyvių. Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė besitikintys gauti 50 proc. ir mažiau dabartinių pajamų siekiančias pensijas.

„Jei norai ir realybė prasilenkia, vadinasi, nedelsiant reikia kažką keisti. Kai daugiausiai yra manančių, kad senatvėje gyvens iš „Sodros“ pensijos ir santaupų, 10-15 metų II pakopos pensijų fonduose kaupiantys žmonės jau yra sukaupę reikšmingas sumas, kurios nenuvertėja ir investuojant toliau stabiliai auga. Turint omenyje, kad šiems žmonėms kaupti antroje pakopoje liko dar du-trys dešimtmečiai, jie pajus tikrąją šios sistemos naudą“, – mano D. Kolmatsui.

Didelės pensijos nesitikintys lietuviai šiuo metu sulaukę pensinio amžiaus ir toliau renkasi dirbti – naujausiais „Sodros“ duomenimis, šiuo metu dirba beveik 79 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.

Finansų ekspertė primena, kad pasitikrinti, kokio dydžio pensiją gyventojas tikėtinai gaus, galima asmeninėje „Sodros“ paskyroje, o jei kaupiama papildomai antroje ir/ar trečioje pakopoje, šią informaciją dažniausiai galima rasti pensijų fondų valdytojų svetainėse.

Atlyginimui lygi pensija – įmanoma

Vis dėlto net ir kaupimo II pakopos pensijų fonduose nepakaks, jei išėjus į pensiją norėsite gauti dabartinio atlyginimo dydžio pensiją.

Vienas iš būdų užsitikrinti dabartinėms pajamoms artimą pensiją – kaupimas ir III pensijų kaupimo pakopoje. Kaupdami III pensijų pakopoje patys pasirinksite pensijų fondą ir mokėtinų sumų dydį. Skirtingai nei antroje pakopoje, lėšas iš III pakopos pensijų fondų galite atsiimti net ir nesulaukę pensinio amžiaus (įvertinkite, kad tokiu atveju prieaugis bus apmokestinamas), o sulaukus pensinio amžiaus nėra privaloma pirkti anuitetą.  

Valstybė dalyvauti III pensijų pakopoje skatina leisdama susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį nuo sumokėtų įmokų. Susigrąžinama suma maksimaliai gali siekti iki 300 eurų nuo 1500 eurų sumokėtų įmokų per metus. Tiesa, po birželio mėn. Seimo priimtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, svarstantiems vertėtų suskubti – ja naudotis dar 10 metų galės tik sutartis sudarę iki 2024 m. gruodžio 31 d.

„Visi minėti būdai kaupti pensijai tarpusavyje nesikerta. Ne veltui yra išskiriamos trys pensijų sistemos pakopos – su kiekviena pakopa galimybės džiaugtis didesne pensija didėja. Skaičiuojama, kad kaupiant III pakopoje galima tikėtis senatvėje gauti 80 proc. ir daugiau dabartinio atlyginimo siekiančią pensiją“, – sako finansų ekspertė.

Norint senatvei sukaupti dar daugiau pajamų, reiktų pagalvoti ir apie investicijas. Savarankiškai investuoti galima pradėti vos nuo kelių eurų, rinktis galima įvairias priemones, pavyzdžiui, obligacijas, akcijas ar įvairius fondus.

„Apklausos rodo, kad nemažai lietuvių taupo pinigus tiesiog laikydami juos savo sąskaitose ar grynaisiais, tačiau tokiu atveju pinigai nuvertėja. Geriau bent dalį jų pasidėti į indėlius, už kuriuos gaunamos palūkanos apsaugo nuo infliacijos ilguoju laikotarpiu, tačiau norint pralenkti infliaciją reikėtų rinktis rizikingesnes priemones, tokias kaip obligacijas ar akcijas. Dar viena priemonė investuoti ir apsaugoti šeimą – investicinis gyvybės draudimas“, – pataria D. Kolmatsui.

Svarbu: Kaupimas pensijų fonduose yra susijęs su investavimo rizika. Kaupiant pensijų fonduose taikomi mokesčiai. Pensijų fonduose sukaupto turto vertė, priklausomai nuo finansinių priemonių rezultatų ir situacijos finansų rinkose, gali tiek didėti, tiek mažėti. Pensijų fondo praeities rezultatai parodo tik pensijų fondo veiklos rezultatus už buvusį laikotarpį, o praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Tačiau pensijų kaupimo bendrovė nuolatos deda geriausias pastangas, profesionaliai valdydama pensijų fondus ir siekdama aukščiausių rezultatų. Rekomenduojame atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą, atkreipti dėmesį į su investicijomis susijusias patiriamas rizikas, taikomus atskaitymus bei atidžiai perskaityti pensijų fondo taisykles, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis.Visa išdėstyta informacija yra reklaminio pobūdžio, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas kaupti lėšas Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ valdomuose pensijų fonduose. Daugiau informacijos – www.sb.lt.