Pagrindinis
Apie mus
Naudinga
Sukčiavimo būdai ir kaip jų išvengti

Sukčiavimo būdai ir kaip jų išvengti

Ką daryti, jeigu susidūrėte su sukčiavimu?

Nedelsiant susisiekite su Šiaulių Banko atstovu.
Jei iš Jūsų sąskaitos dėl galimo sukčiavimo buvo atliktas mokėjimas, pateikite prašymą dėl mokėjimo atšaukimo (spauskite čia). Jei mokėjimo operacija atlikta mokėjimo kortele, užpildykite mokėjimo kortelių ginčo formą (spauskite čia).
Kreipkitės į teisėsaugos institucijas. Pateikite pareiškimo kopiją ir kitus įrodymus mums el. paštu info@sb.lt.
Jeigu atidarėte sukčių siųsto laiško priedą ar įsirašėte jų rekomenduotą programėlę (pvz. teamviewer ar pan.) į kompiuterį, rekomenduojame patikrinti ir kreiptis į kompiuterinės įrangos specialistą, kuris įvertintų saugumą Jūsų įrenginyje.
Jeigu praradote mokėjimo kortelę arba sukčiai sužinojo Jūsų kortelės duomenis (kortelės numerį, CVV numerį, PIN kodą ar kt.) – nedelsiant skambinkite tel. nr. 1813 ir užblokuokite mokėjimo kortelę. Daugiau skaitykite čia.
Jeigu Jūsų prisijungimo prie interneto banko duomenys buvo atskleisti tretiesiems asmenims, skubiai uždrauskite prisijungimą. Daugiau skaitykite čia .

Kaip apsisaugoti?

Prie savo interneto banko paskyros junkitės tiesiogiai suvedant www.sb.lt naršyklėje, o ne spaudžiant el. paštu atsiųstą nuorodą arba ieškant banko tinklalapio paieškos portaluose.
Niekam neatskleiskite savo naudotojo ID, PIN kodų, slaptažodžių, gautų vienkartinių slaptažodžių ar mokėjimo kortelės duomenų.
Banko darbuotojai niekada neprašo prisijungimo duomenų, todėl netikėkite jeigu prisistatantis asmuo Banko darbuotoju prašo nurodyti prisijungimo detalius duomenis.
Jeigu gavote pranešimą apie mokėjimą ar kortelės susiejimą su skaitmenine pinigine, kurio pats neinicijavote:
- Atidžiai perskaitykite pranešimą ir kritiškai įvertinkite jo turinį.
- Netvirtinkite jokio mokėjimo naudodami tapatybės patvirtinimo priemones, jei patys jo neinicijavote.
- Nespauskite jokių atsiųstų nuorodų ir nesuvedinėkite interneto banko ar kortelės duomenų (pvz., CVV kodo).
- Jeigu pranešimas atrodo įtartinas, nedelsdami informuokite banką. Atliekant mokėjimą, patikrinkite, ar jūsų įrenginyje rodomas patvirtinimo pranešimas atitinka operaciją, kurią inicijavote. Įsitikinkite, kad patvirtinate būtent tą veiksmą, kurį pradėjote, t. y. palyginkite ekrane rodomą informaciją su jūsų operacijos duomenimis. Jeigu skambučio metu Jus skubina atlikti veiksmą, t.y. padiktuoti prisijungimus ar atlikti pavedimą, nutraukite skambutį. Pagalvokite:
  - Ar realu, kad sprendimą Jums tikrai reikia priimti čia ir dabar?
  - Kodėl reikalingi Jūsų duomenys, jeigu praneša apie gaunamą mokėjimą?
  - Ar dalyvavote loterijoje, kurioje galėjote laimėti prizą?
  - Ar realus investavimo pasiūlymas „be rizikos“, „ypač pelningas“?
  - Ar didelis paveldėjimas yra tikrai realus?
  - Ar tikrai jūsų šeimos narys nukentėjo auto avarijoje?
Neatsisiųskite jokių prie el. laiškų pridedamų priedų, ypač, jei juos gavote be išankstinių susitarimų.
Patikrinkite, ar el. laiškų iš banko adresai baigiasi @sb.lt.
Nesitarkite su nepažįstamais dėl įtartinų darbo pasiūlymų dėl pinigų pervedimo iš arba į Jūsų asmeninę Banko sąskaitą. Pasitarkite su artimaisiais, ką jie mano apie naują internetu užmegztą pažintį ir darbo pasiūlymą ar situaciją.
Jeigu Jums kyla abejonių dėl banko siunčiamos informacijos arba nesuprantate, ko Jūsų prašoma, – geriau paskambinkite į banką oficialiais ir banko tinklalapyje skelbiamais kontaktais (tel. nr. 1813, el. p. info@sb.lt) – mūsų specialistai yra pasiruošę atsakyti į Jūsų klausimus ir padėti atpažinti sukčius. Atminkite, kad bankas niekada nesiunčia nuorodų su prašymu prisijungti prie interneto banko ar įvesti savo prisijungimo duomenis. Jei gaunate tokią nuorodą, būkite atsargūs – tai gali būti sukčių bandymas. Tokiu atveju nespauskite nuorodos ir kreipkitės į banką.

Rekomenduojame pasitikrinti žinias apie sukčiavimą ir atlikti Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro iniciatyva sukurtą testą. Daugiau informacijos apie edukacinį testą skaitykite čia. Taip pat siūlome įsivertinti turimas žinias apie tinkamą ir saugų naudojimąsi tapatybės patvirtinimo priemone „Smart-ID“, atliekant testą.

Primename! Naudojant el. tapatybės patvirtinimo priemones yra du PIN kodai:

PIN1 skirtas jūsų tapatybei patvirtinti jungiantis prie interneto banko ar kitų el. paslaugų (VMI, Sodra ir kt.);

PIN2 skirtas pasirašymui skaitmeniu būdu atliekant banko operacijas ar pasirašant dokumentus.

Daugiau saugumo rekomendacijų rasite čia.

Sukčiavimo schemos

Sukčiavimas prisidengiant „Šiaulių Banko“ vardu

Sukčiai su aukomis susisiekia pačiais įvairiausiais būdais: telefonu, įprastu paštu, el. paštu , mobiliosiomis susirašinėjimo programėlėmis ar kitais elektroniniais kanalais. Klientui atrodo, kad su juo susisiekė banko saugos pareigūnas. Dažniausiai nurodoma skubi situacija, susijusi su kliento sąskaita: siūloma užblokuoti neteisingą pervedimą, sustabdyti neteisėtus veiksmus, patvirtinti duomenų teisingumą, reikalaujama apmokėti skolą bankui, informuojama apie pinigų pervedimą ir panašiai.

Jeigu susisiekiama raštu (el. laišku, SMS panešimu) – dažniausiai prašoma paspausti nuorodą, kuri atrodo kaip banko tinklalapis arba interneto bankas. Tekstu prašoma suvesti savo prisijungimo duomenis, kuriuos sukčiai pasisavina.

Jeigu susisiekiama skambučiu, gali būti prašoma nurodyti naudotojo ID, asmens kodą, kortelių PIN kodus ar jų numerius. Nurodžius savo prisijungimus, galite netrukus pamatyti patvirtinimo žinutę, suvesti kodus, kurie patvirtina lėšų pervedimą.

Nepamirškite – sukčius siekia, kad klientas pats duotų sutikimą bankui įvykdyti mokėjimo operaciją, nes tokiu atveju būtų sunkiau pažinti sukčiavimą ir susigrąžinti operacijos sumą.

Investicinis sukčiavimas

Pasitaiko atvejų, kai klientai sulaukia skambučio ar pranešimo iš asmenų, prisistatančių finansų ekspertais, analitikais, brokeriais, konsultantais ar banko atstovais arba patys paspaudžia ant reklamos internete, kviečiančios investuoti ir greitai užsidirbti pinigų. Dažniausiai tai yra „momentiniai“ pasiūlymai, dėl, neva, itin palankių sąlygų. Tai ypač mažos rizikos investavimo pasiūlymai su galimybe greitai uždirbti didelę grąžą. Ypač populiarūs – su kriptovaliutomis susiję pasiūlymai. Tiek bendraujant su sukčiumi, tiek sukčių sukurtoje svetainėje informacija pateikiama pakankamai profesionaliai, kartais net naudojamos žinomų žmonių nuotraukos, netikri atsiliepimai, straipsniai.

Tokiu sukčiavimo būdu yra skatinama prisijungti prie investavimo platformos ir įnešti nedidelę sumą pinigų (dažniausiai 50-500 Eur). Atlikus tokį pinigų „įdarbinimą“, iš pradžių rodomi labai pelningi, bet netikri augimo rodikliai, kurie vilioja įnešti dar daugiau pinigų.

Kad tai yra sukčiavimo atvejis, dažniausiai paaiškėja norint uždirbtus pinigus atsiimti. Klientui bandant atsiimti „uždirbtus“ pinigus, sukčiai prašo papildomų pinigų, neva, „mokesčių“ už „išgryninimą“ ir pan.

Apgautam asmeniui supratus, kad prarado pinigus, sukčiai gali dar kartą pasinaudoti ir siūlyti įvairias mokamas teisines pagalbas, neva, padėsiančias susigražinti pinigus.

Pavyzdžiai: