Sezoninis verslas: kaip per keletą mėnesių užsidirbti visiems metams

Iš pirmo žvilgsnio sezoninis verslas gali atrodyti patraukli galimybė per trumpą laikotarpį užsikrinti pajamų visiems metams. Tačiau specialistai tikina, kad sezoninis verslas daugeliu atveju yra rizikingesnis – verslininkai privalo gebėti efektyviai planuoti įmonės darbą, valdyti pinigų srautus ir net mokėti prognozuoti orus.

Vasara – pats sezoninio verslo įkarštis. Nuo vaisvandenių prekybos iki riedučių ar baidarių nuomos – verslininkai stengiasi nuspėti vasariškų prekių ar paslaugų užsigeidusių vartotojų norus ir poreikius.

Mindaugas Plečkaitis, Šiaulių banko Kauno regiono vadovas, pastebi, kad Lietuvoje sezoninis verslas populiariausias žiemos – vasaros periodais.

„Pagal šiuos ciklus sukasi statybų verslas, kai dėl oro sąlygų tam tikri darbai negalimi šaltuoju metų laikotarpiu, pagal juos veiklą planuoja žemės ūkio produkciją auginančios bendrovės ar ūkininkai, laisvalaikio produkcija, pvz., dviračiais ar riedučiais prekiaujančios įmonės, ar kaimo turizmo sodybos, kurių pelningiausias laikotarpis dažniausiai būna šiltuoju metų laiku“, – vardija pašnekovas.

Anot jo, mažiausiai sezoniškumas veikia nekilnojamojo turto nuoma užsiimančias bendroves ar įmones, kurios prekiauja pirmo būtinumo maisto produktais.

„Bet ir šiuose sektoriuose įtakos gali turėti sezoniniai faktoriai. Pavyzdžiui, patalpos nuomojamos privačiai švietimo įstaigai, tad vasaros mėnesiais negaunama pajamų. Kitas pavyzdys – žuvies produktais prekiaujančios įmonės, jos  didžiausias pajamas sugeneruoja per Kalėdas ar Velykas“, – patikslina M. Plečkaitis.

Kaip valdyti rizikas

Sezoninio verslo idėja atrodo patraukliai, nes pardavimų pikas būna trumpas ir didžiąją metų dalį galima skirti pasiruošimui, kitiems verslams ar net asmeniniams poreikiams. Tačiau, pasak M. Plečkaičio, sezoninis verslas tikrai nėra nei lengvesnis, nei lankstesnis.

„Dažnai dirbti tenka visus metus, o rizikos lygis  būna netgi aukštesnis negu tų įmonių, kurios ištisus metus gauna stabilias pajamas, – sako M Plečkaitis. – Pavyzdžiui, sezoniniams verslams sudėtingiau prognozuoti savo pajamas, kurios gali priklausyti nuo oro sąlygų; trumpa vasara blogina pajūrio apartamentų nuomos rezultatus, sausra lemia prastesnį derlių ūkininkams. Vis akivaizdesnės klimato kaitos tendencijos lemia dažnesnes ir sunkiau prognozuojamas orų permainas, tad prognozuoti orus tampa vis sudėtingiau“.

Kitas iššūkis – planavimas. Verslininkas privalo turėti specifinių žinių, kad gebėtų teisingai prognozuoti savo prekių ir paslaugų paklausą. Taip pat reikia tiksliau numatyti kiekius, tendencijas ar netgi madas.

„Svarbu numatyti optimalius perkamų prekių kiekius, kiek pasiseks parduoti, nes priešingu atveju arba teks kažkur sandėliuoti gana ilgą laiko tarpą, arba parduoti taikant dideles nuolaidas ir nebūtinai pelningai“, – teigia Šiaulių banko atstovas. – Jei prekių užpirkta nemažai, o jas reikia parduoti per gana trumpą laiką, „nepataikius į dešimtuką“ galima likti be prognozuotų pajamų ar netgi patirti nuostolių. Stabilias pajamas ir pardavimus turinčiuose versluose įmonės greičiau gali reaguoti į kintančią paklausą ar pokyčius; sezoniniam verslui reikalingas tikslesnis planavimas ar netgi nuojauta“.

Sezoniniu verslu užsiimančio įmonės susiduria su sudėtingesne logistika ir finansiniais srautais, kai reikia daug veiksmų atlikti per gana trumpą laiko tarpą, tenka dirbti dieną-naktį, samdytis laikinų darbuotojų, priimti ir paruošti prekes ar suteikti paslaugas, kurios vėliau tampa tiesiog neaktualios.

M. Plečkaitis pabrėžia, kad sezoninio verslo įmonės privalo turėti pakankamą lėšų rezervą, kuris leistų užpirkti atsargų, sumokėti darbo užmokestį ir padengti kitas išlaidas, t.y. per trumpą laiko tarpą uždirbti pinigų visiems metams.

Bankas vertins pagrįstumą

Ar bankas gali padėti susiplanuoti apyvartinių lėšų poreikį per metus? M. Plečkaičio teigimu, joks bankas verslo poreikių nenumatys geriau nei pats verslininkas. Todėl pirmiausia reikalingos verslo atstovo įžvalgos, tik tada bankas gali įvertinti ir patikrinti, kiek jos pagrįstos ir logiškos. Abi pusės suinteresuotos savo verslo sėkme, todėl bendras kūrinys paprastai ir būna kreditavimo planas.

„Daugiausia į banką kreipiamasi su finansavimo poreikiais ir netgi pagal tai matosi, ar įmonės verslas sezoniškas. Pavyzdžiui, fejerverkais prekiaujanti įmonė praktiškai visas pajamas uždirba per gruodžio mėnesį, taigi ji turi suplanuoti prekių užpirkimą apmokėjimą ir atsivežimą, per 1-2 mėnesius pardavusi produkciją, atsiskaityti už banko kreditą“, — kalba M. Plečkaitis.

Kreditas ar kredito linija yra tinkamiausias instrumentas sezoniniam verslui? Anot pašnekovo, priimdamas sprendimą teikti kreditą apyvartinėms lėšoms, bankas atsižvelgs į sezoniškumo įtaką, numatydamas lankstų kredito grąžinimo grafiką pritaikytą prie piniginių srautų ar suteikdamas kredito liniją vietoje kredito.

„Klientas pats turėtų įvardinti, kokie grafikai jam priimtini ar kokią kredito formą jis norėtų rinktis“, — sako pašnekovas.