Paulius Pališkis: kad verslo idėja neliktų tik svajone

Legendinis verslininkas Henris Fordas yra pasakęs, kad vizija be jos įgyvendinimo tėra haliucinacija. Ši sentencija labai tiks verslininkams, kurie kliaujasi potencialiai sėkminga verslo idėja, tačiau jos nepagrindžia prielaidomis, prognozėmis ir rizikomis. Trumpai tariant, linkusiems ranka numoti į verslo planą.

„Kartais verslininkams atrodo, kad vien unikali idėja ar naujas gaminys jau garantuos sėkmę, o verslo plano tereikia tik prisistatyti bankui. Visada sakau, kad verslo planas pirmiausia reikalingas pačiam verslininkui – tai yra įrankis suvokti verslo detales, numatyti rizikas ir planuoti ateitį“, - sako Šiaulių banko Klaipėdos regiono verslo klientų direktorius Paulius Pališkis.

Pernelyg pasitikėti verslo idėja yra linkę pradedantys ir mažiau patirties turintys verslininkai – dažnai jie patiki radę rinkoje nišą, kurios nepastebi konkurentai, ar sukūrę gaminį, kuris sulauks klientų antplūdžio. Pavojus kyla, kai verslininkas „įsimyli“ savo idėją ir stengiasi ieškoti argumentų jai pateisinti, dažnai užmerkdamas akis prieš galimas rizikas ir blogiausius scenarijus.

Skaičiavimais pagrįstas verslo planas leidžia verslininkui modeliuoti idėjos gyvybingumą realiomis sąlygomis. Skolindami atsakingai, bankai visada prašo verslo plano, iš kurio galima spręsti, ar investicija atsipirks.

Anot Pauliaus Pališkio, pirmiausia verslo planas turi būti aiškus pačiam verslininkui – jame turi būti trumpai įvardintos ir aprašytos struktūrinės dalys: įmonės pristatymas, rinkos analizė, konkurentų identifikavimas ir konkurencinis pranašumas, idėjos finansavimo šaltiniai, pelno-nuostolio ataskaita, pinigų srautų prognozė, planuojamos sąnaudos (gamyba, darbuotojai, rinkodara ir pan.), pardavimų strategija.

 Internete galima rasti daug ir įvairių verslo planų šablonų, pavyzdžių ir patarimų. Nėra vieningo recepto, kaip turėtų atrodyti idealus verslo planas. Svarbu, kad šis dokumentas būtų sklandus, aiškus ir pagrįstas.

„Tenka matyti verslo planų, kurie išsiskiria didele apimtimi – verslininkai aprašo makroekonominę situaciją, remiasi daug įvairių informacijos šaltinių. Matyti globalų vaizdą yra sveikintina, tačiau nebūtina to išplėtoti įmonės verslo plane, ypač jei verslas yra mažas ar naujas. Svarbu ne plano išsamumas, o pagrįstumas, kritinis vertinimas“, - pažymi bankininkas.

Kai kurie vadovai klaidingai mano, kad bankui pateiktas didelės apimties verslo planas padidins galimybes gauti finansavimą. Anaiptol, nes banko verslo klientų konsultantas pirmiausia plane ieškos esminės informacijos, kuri leistų įsitikinti, kad verslas bus pajėgus pasiekti plane iškeltus finansinius tikslus ir valdyti rizikas.

Būtent rizikų įvertinimas yra viena svarbiausių verslo plano dalių. Remiantis įvairiomis prielaidomis, plane yra modeliuojami veiklos scenarijai, numatomos galimos rizikos.

Įvardijamų rizikų spektras turi būti kuo platesnis – pradedant makroekonominės aplinkos pokyčiais, pakitusia rinkos situacija, valiutų kurso svyravimais ir kitais faktoriais, galinčiais neigiamai paveikti įmonės ateitį.

„Plėsdami veiklą verslininkai neatsižvelgia į svarbias detales – pavyzdžiui, didelė dalis investicinių projektų dėl įvairių priežasčių užtrunka. Pavyzdžiui, dėl technologinių ypatumų vėluojama įrengti naują gamybinę įrangą, taip pat dažnai neįvertinamos biurokratinės sąlygos. Visa tai lemia brangiai kainuojančias prastovas“, - pabrėžia P. Pališkis.

Verslo plane patariama numatyti ne tik „B“, bet ir „C“ scenarijus. Kaip apskaičiuoti, ar scenarijus yra realistiškas? Receptas paprastas – paimkite patį blogiausią numatytą scenarijų ir jo rezultatą padalinkite iš dviejų. Jei net atlikus šį veiksmą planas „veiks“, tai reiškia, rizikai yra pasiruošta. Pavyzdžiui, verslo plane įmonė iškelia tikslą, kad investicija į gamybą atsipirktų per trejus metus. Tuomet reikia įvertinti ir scenarijų, ar įmonei būtų priimtinas šešerių metų atsipirkimo terminas. Jei taip, vadinasi rizikos yra pasvertos.

Verslo plane svarbu objektyviai įvertinti planuojamus finansinius rodiklius – gaunamas pajamas, patiriamas sąnaudas, apskaičiuoti pelningumą.

Klaipėdos regiono verslo klientų direktoriaus žodžiais, dažna verslo planų klaida – nepakankama pinigų srauto analizė. Bankai, vertindami verslo planus, šiam rodikliui skiria ypatingą dėmesį, tuo metu įmonės verslo plane susitelkia į investicinio projekto pagrįstumą, o apyvartinių lėšų poreikio nenumato.

„Kruopštus pinigų srauto planavimas leis užtikrinti, kad verslas nesusidurs su mokumo problemomis, kurios gali ištikti ne tik nuostolingą, bet ir labai sėkmingą verslą. Pavyzdžiui, dėl nepamatuotos plėtros įmonę gali ištikti apyvartinių lėšų stygius, kuris gali per labai trumpą laiką paralyžiuoti įmonės veiklą“, - sako bankininkas.

P. Pališkio teigimu, pagrindinė atsakomybė už verslo plano parengimą tenka įmonės vadovui, kuris turėtų suformuoti ir pagrįsti verslo idėją. Vadovui rengiant verslo planą patartina pasitelkti ir kitus įmonės specialistus – pavyzdžiui, finansų specialistą, kuris atliktų finansinius skaičiavimus.

Internete nesunku rasti verslo konsultantų skelbimų – vos už keletą šimtų eurų konsultantas pasirengęs parengti detalų verslo planą. Išorės konsultantų pagalba praverčia rengiant nebent specifinius verslo planus (pavyzdžiui, ES paramai gauti).