Pandemijos įtaka verslui: santykis su darbuotojais keičiasi negrįžtamai

Besibaigiant antriems pandemijos metams, vis dar sunku tiksliai įvardyti, kiek neigiamos ir kiek teigiamos įtakos organizacijoms pandemija atneš ilgalaike prasme. Tačiau tai, kad pokyčių yra ir jie negrįžtami – akivaizdu. Dovilė Sukackaitė-Bolienė, Šiaulių banko darbuotojų patirties ir įtraukties grupės vadovė vardija: pasikeitė žmonės, jų lūkesčiai, aplinkos vertinimas, keičiasi ir organizacijos, jų darbo principai ir požiūris į darbuotoją. Tiesa, ne visi suskubo keisti darbo organizavimo įpročių, nors jau metas pagalvoti, kad be to išsiversti nepavyks.

„Prasidėjus pandemijai ir visiems, kurie tik galėjo, savo darbo vietas perkėlus į namus, nesitikėjome, kad tai taps įprastu darbo stiliumi. Net ir šiandien, beveik antrus metus dirbant iš savo namų biuro, sunku patikėti, kad į ikipandeminį būvį galbūt net nebegrįšime. Organizacijos vis dar elgiasi skirtingai – vienos į pokyčius reaguoja, o kitos tai daro minimaliai arba visai nereaguoja“, – sako D. Sukackaitė-Bolienė.

Tie, kurie reaguoja, jau kelis sykius pakeitė savo darbo organizavimo modelius, prisitaikydamos prie besikeičiančių sąlygų. Pasak Šiaulių banko atstovės, darbo modelio sukūrimas, principų sudėliojimas yra be galo didelis darbas personalo specialistams ir visai komandai. Ir jeigu po pirmosios pandemijos bangos tokie darbdaviai atrodė kaip pavyzdys kitiems, tai dabar, naujai COVID bangai vėl užliejant Lietuvą ir pasaulį, pradedame suprasti: pandemijos pabaigos data ir padariniai yra tokie neaiškūs, kad šiuo metu galbūt neverta dėti daug pastangų, kuriant planą „Kaip gyvensime po pandemijos“, nes tų pastangų reikia čia ir dabar.

„Gali būti, kad laimėjo ar bent jau nieko neprarado tos organizacijos, kurios pasirinko lengvesnį, bet gal ne tiek patrauklų kelią – dirbame taip, kaip leidžia valstybė, taikome visus privalomus reikalavimus, o kaip bus po pandemijos, tada ir spręsime“, – svarsto Šiaulių banko specialistė. Vis dėlto, į ilgalaikius pokyčius ji kviečia pažiūrėti rimtai ir imtis sprendimų, kurie padėtų prie jų prisitaikyti.

Kūrybiškumo laisvė

Vienas iš akivaizdžių pokyčių, kurių negalėjo išvengti jokia organizacija – naujų būdų motyvuoti komandą paieškos. Anksčiau įprastais laikyti sprendimai, kaip skani kava ir skanumynų pilni šaldytuvai, kino vakarai ar garsių muzikantų pasirodymai biure, šiandien jau prarado prasmę. Ir jeigu tada kartais atrodė sunku sugalvoti ką pasiūlyti komandai, tai dabar tikrai reikia pasukti galvą, nes nuotoliniai vakarėliai buvo įdomūs tik pandemijos pradžioje. Šiandien žmonės tiesiog pavargę nuo spoksojimo į kompiuterį.

„Pandemija padėjo atsiskleisti renginių organizatorių kūrybiškumui, o personalo specialistai turėjo galimybę parodyti, kaip gerai pažįsta savo komandas ir kaip taikliai moka pasirinkti jiems labiausiai tinkamas nestandartines iniciatyvas. Vieni siūlė pasižiūrėti kiną oro uoste, kiti rengė vakarėlius viešbučio kambariuose ar kūrė filmus apie darbuotojus. Reikia pripažinti, tai nestandartiška, įdomu ir, svarbiausia, kūrybiška. Labai įdomu kas laukia toliau, ką įdomaus ir kūrybiško specialistams dar pavyks sugalvoti“, – svarsto D. Sukackaitė-Bolienė.

Išmokti pasitikėti

Pandemija išlaisvino ir mūsų požiūrį į darbo organizavimo stilių. Jeigu pradžioje dirbome iš namų, nes kitaip negalėjome, tai labai greitai supratome, kad tai visai nebloga alternatyva darbui biure. „Privalumų daug ir jie akivaizdūs – nereikia gaišti laiko ir pinigų kelionei į darbą ir atgal, sutaupytas laikas skiriamas šeimai, lengviau susikaupti, derinti darbą su pomėgiais ar sportu ir t.t. Bet darbuotojų noras išlaikyti pasirinkimo laisvę tiesiogiai susijęs su pasitikėjimo kultūra organizacijoje. Reikėjo laiko susitaikyti ir patikėti. Vienoms organizacijoms tai pavyko gan greitai, kitos dar ir šiandien turi dvejonių“, – pažymi specialistė.

Pasak jos, pasitikėjimo našta tenka ir darbdaviui, ir darbuotojui. Darbdaviui pasitikėti darbuotoju lengviau, nes jis gali matuoti rezultatus: metiniai tikslai, nuolatiniai vadovo ir darbuotojo pokalbiai, veiklos matavimas. Tie patys procesai padeda ir darbuotojui pasitikėti organizacija, pajausti ar jį vertina, gauti grįžtamąjį ryšį, matyti savo veiklos rodiklius. „Tačiau dabar kritiškai svarbiu tampa vadovo gebėjimas arba negebėjimas tą pasitikėjimą darbuotoju perteikti. Ši kompetencija, jos ugdymas organizacijose tampa prioritetu“, – įsitikinusi Dovilė Sukackaitė-Bolienė.

Ištirpdė lojalumą

Vis dėlto, net ir atsiskleidęs kūrybiškumas, vadovų ir personalo empatija ir skiriamas dėmesys, sustiprinta pasitikėjimo kultūra ir visos kitos milžiniškos pastangos, pasak specialistės, nesustabdė mažėjančio darbuotojo lojalumo organizacijai.

„Pandemija leido, o gal privertė mus visus trumpam stabtelti ir pasižiūrėti į savo gyvenimą iš šono, naujai susidėlioti prioritetus ir nuspręsti, kas yra tikrai svarbu, o kas tik paviršutiniškai gražu. Ir čia pralaimėjo tos organizacijos, kurios apie žmogų galvojo mažiausiai. Dirbant iš namų, turint silpną ryšį su komanda, gaunant mažai dėmesio iš vadovo, darbuotojas netrunka pajusti, kad jam nereikia organizacijos, kuriai jo reikia tik kaip darbo jėgos, o ne kaip unikalaus darbuotojo“, – sako D. Sukackaitė-Bolienė.

Lojalumą gelbsti nauja tendencija – individualizavimas, kuris apima viską: ugdymą, veiklos vertinimą, papildomas naudas, darbo modelius, atrankas. „Ar anksčiau klausėme, kaip atrankos etapus norėtų matyti kandidatas arba kokiu būdu darbuotojas norėtų, kad jo veikla būtų vertinama? Ši nauja individualizavimo tendencija leidžia darbuotojui rinktis, tačiau tai  – rimtas galvos skausmas šį principą bandančioms įgyvendinti organizacijoms. Šiandien dar sunku pasakyti, į ką tai nuves, bet akivaizdu – darbuotojams dabar yra aukso amžius“, – sako D. Sukackaitė-Bolienė.

Skirti dėmesio aktyviems

Neabejotina, kad pandemija tapo atgaiva bent jau intravertams, kurie pagaliau galėjo oficialiai dirbti iš namų ir nesislėpti biuro kamputyje nuo bendravimo ištroškusių ar visą kolektyvą į Kalėdų pietus siekiančių įtraukti kolegų. Vis dėlto, net jei organizacija nusprendžia laukti ir nesiimti rimtesnių pokyčių keičiant darbo organizavimą, kai kuriems kolegoms šiandien būtina skirti papildomo dėmesio ir ieškoti sprendimų, kaip juos įtraukti.  Pasak D. Sukackaitės-Bolienės, būtent socialiai aktyviems, komandinį darbą privalumu laikiusiems žmonėms, o taip pat turintiems šeimas ir vaikus darbuotojams, pandemija yra kalėjimas, iš kurio ištrūkti kartais prireikia ir kūrybiškų sprendimų.

„Pokalbiai su vadovu pasivaikštant lauke, komandų susitikimai žygiuose, filmų seansai iš automobilio yra tarsi gaivus oro gurkšnis, bet labai trumpam, tik tai akimirkai. Kai patirčių tyrimuose darbuotojai rašo, kad labiausiai laukiamas dalykas yra grįžti į biurą ir susitikti su kolegomis, tai jau atkreipia dėmesį. Ir jeigu ši pandemija užsitęs per ilgai, mes atprasime nuo gyvo, nuoširdaus bendravimo su kolegomis, diskomfortu taps kasdienis ėjimas į darbą, nes „normalu“ bus darbas namuose, savo aplinkoje“, – sako  Šiaulių banko darbuotojų patirties ir įtraukties grupės vadovė ir kviečia įmones nebelaukti pandemijos pabaigos ir kurti naujus darbo įpročius, nes organizacijos turės prisitaikyti prie naujų darbuotojų įpročių ir tai nebus lengva.