Karantino gelbėjimo planas darbuotojams: edukacija apie savijautą ir pozityvios patirtys
Pasirūpinti savo darbuotojų psichologine sveikata – viena iš itin išryškėjusių darbdavių užduočių per karantiną. Ir visiškai nesvarbu, ar nerimas bei stresas tiesiogiai susijęs su darbu, ar ne. Dėmesys darbuotojų savijautai ne tik juos motyvuoja, bet ir padeda gerinti rezultatus. O ir priemonių bei būdų padėti, pasak specialistų, yra įvairių.
Jau daugiau nei metus užsitęsęs karantinas neigiamai paveikė kone visų įmonių darbuotojų savijautą. Vieni nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos, kiti jaučia baimę dėl darbo ir asmeninės ateities, o dar kiti nuolat dirbdami iš namų tiesiog perdega.
„Per karantiną negalime naudotis įprastais resursais, gerinančiais psichikos sveikatą – keliauti, išeiti į viešumą, betarpiškai bendrauti, eiti į sporto klubą, kavines, renginius, parodas ir kt. Prastėja žmogaus savijauta, o jeigu jis dar turi polinkį į depresiją, nerimą – tai situaciją katalizuoja“, – pastebi psichologas, Depresijos gydymo centro įkūrėjas Antanas Mockus.
Antanas Mockus, psichologas, Depresijos gydymo centro įkūrėjas: „Iš savo praktikos matau, kad karantinas paskatino darbdavius daug daugiau dėmesio skirti savo darbuotojų psichikos sveikatai.“
Pasak jo, psichologinės pagalbos paieška karantino metu iš tiesų suintensyvėjusi. Tiesa, tuo pačiu jaučiamas ir didesnis darbdavių dėmesys darbuotojų sveikatai. Pasak A. Mockaus, išaugo užklausų, skambučių skaičius, darbdaviai prašo savo darbuotojams rengti mokymus apie psichikos sveikatą, savipagalbos būdus. Kiti net rengia reguliarius kasmėnesinius darbuotojų pokalbius su įmonės psichologu.
„Prieš karantiną iš mokymų užsienyje grįžę personalo specialistai kaip naujieną parsiveždavo idėjų gerinti darbuotojų psichikos sveikatą. Įkvėpti tų idėjų, rengdavo mokymus darbuotojams. O dabar tai tapo norma, dažna praktika, ypač didesnėse įmonėse. Galbūt vieni formaliau pažiūri į darbuotojų psichikos sveikatą, tačiau kitiems tikrai rūpi“, – pastebi psichologas.
Padeda ir programėlės
Pasak A. Mockaus, savijautą pagerinti galima įvairiai. Viena iš priemonių – paprasčiausio fizinio aktyvumo skatinimas. Taip pat galima pasitelkti įvairesnius būdus bendrauti per nuotolį, nes per karantiną būtent bendravimas itin nukentėjo. Pašnekovas pastebi, kad anksčiau psichologo paslaugas savo darbuotojams įmonės kompensuodavo per sveikatos draudimą. Dabar darbdaviai labiau rūpinasi prevencija, sudaro sutartis su įvairiomis platformomis, kurios gali pasiūlyti psichologų konsultacijas internetu. Taip pat populiariomis tampa ir nerimo valdymo programėlės.
Tokių platformų, siūlančių galimybes gerinti darbuotojų psichinę sveikatą, karantino metu atsirado iš tiesų nemažai. Tarp pavyzdžių, valstybės sukurta psichikos sveikatos gerinimo platforma „Pagalba sau“, lietuvių startuolio „Act On Crisis“ programėlė, siekianti edukuoti apie psichinę sveikatą ir padėti tiems, kam sunku. Taip pat galima paminėti nurimti ir atsipalaiduoti skatinančią programėlę „Ramu“, „Emotika“ sukurtą išmaniosios emocinės kompetencijos ugdymo platformą arba „Mindletic“ – emocinės gerovės programą, skirtą būtent darbuotojų emocinei sveikatai.
Dėmesys ir per atstumą
Augantį emocinės pagalbos poreikį pastebi ir pats verslas. „Koronavirusas ir karantinas sukėlė neapibrėžtumo jausmą, o tai paskatino nerimą, stresą tiek asmeniniuose žmonių gyvenimuose, tiek darbe. Šiaulių bankas lygiai taip pat susidūrė su tuo nežinomybės ir suirutės laikotarpiu, kada klausimų buvo daugiau nei atsakymų“, – patirtimi dalijasi Šiaulių banko personalo projektų vadovė Dovilė Sukackaitė-Bolienė.
Dovilė Sukackaitė-Bolienė, Šiaulių banko personalo projektų vadovė: „Darbuotojams rengėme paskaitas apie streso valdymą, vidinę motyvaciją ir darbų organizavimą iš namų. Vadovams taip pat buvo organizuotos tikslinės paskaitos.“
Šiaulių bankas darbuotojams rengė paskaitas apie streso valdymą, vidinę motyvaciją ir darbų organizavimą iš namų. Vadovams taip pat buvo organizuotos tikslinės paskaitos, kaip dirbti su mišriomis komandomis, kaip motyvuoti darbuotojus, kaip komunikuoti, kaip nepamesti išsikeltų tikslų. „Komandose vadovai virtualioje erdvėje organizavo bendras kavos pertraukėles, penktadienio vakarėlius, protmūšius ir pan.“, – bendravimą ir dėmesį net per atstumą pažymi pašnekovė.
Pasak jos, bendrovė skyrė dėmesio ir tokiems projektams, kurie galbūt ir nesusiję su tiesiogine psichologine pagalba, tačiau skatina kolegiškumą ir pozityvias patirtis. Vienas tokių projektų buvo vasaros žaidynės „Atidunda“.
„Tai visos Lietuvos kolegoms, dirbantiems 37 skirtinguose miestuose, skirtas žaidimas, kurio metu kvietėme keliauti po savo regioną, rasti „Lietuvon.lt“ turizmo žemėlapyje pateiktus objektus, fotografuoti asmenukes, rinkti savo regiono komandai taškus. Į projektą įtrauktos ir „Walk15“ varžybos – darbuotojai buvo kviečiami rinkti savo regionui taškus žingsniuojant“, – pasakoja Šiaulių banko personalo projektų vadovė. Toks renginys truko 50 dienų, o darbuotojų įsitraukimas į žaidynes buvo rekordinis – įsitraukė apie 80 proc. darbuotojų iš visos Lietuvos. Pasak banko atstovės, iniciatyvų su pozityviomis patirtimis komandai buvo sugalvota ir per Kalėdas bei vasarį vykusį įmonės gimtadienį
Svarbi lyderystė
Ne vienas pasaulinis tyrimas rodo, kad investicijos į darbuotojų psichikos sveikatą grįžta su kaupu, tad darbdavių dėmesys iš tiesų yra naudingas ne tik darbuotojams, bet ir visai organizacijai. Personalo specialistai taip pat pažymi, kad tokia pagalba neatsiejama nuo įmonių vertybių.
Aistė Grigaliūnaitė–Staselienė, „People LAB“ partnerė ir konsultantė: „Labai svarbu, kaip neapibrėžtoje situacijoje elgiasi vadovai, nes jie diktuoja toną, kaip bendraujama įmonėje.“
„Svarbiausias dalykas, bendras tiek didelėms, tiek mažoms organizacijoms – išsigryninti požiūrį ir santykį su psichikos sveikata. Kitaip sakant, suprasti, ko siekia pati organizacija. Tai yra akcininkų, aukščiausio lygio vadovų atsakomybė – kuo vienodžiau ir tiksliau bus suformuluotas požiūris ir psichikos sveikatos tikslai, tuo geresnių rezultatų pasieks įmonė“, – pažymi įmonės „People LAB“ partnerė ir konsultantė Aistė Grigaliūnaitė–Staselienė.
Ji pateikia ir pavyzdį – jei bendrovės vertybė yra darnus komandos darbas, visų komandos narių įtraukimas, tai išlieka prioritetu nepaisant karantino ribojimų. Patvirtinus šį prioritetą, daug lengviau ieškoti sprendimų, kaip pasiekti didesnio įtraukimo, kad ryšiai tarp darbuotojų nenutrūktų, kad jie jaustųsi svarbūs, pastebėti, įvertinti, motyvuoti ir lojalūs.
Tarp priemonių, kurios gali padėti gerinti būklę įmonėje, specialistė pirmiausia taip pat mini edukaciją: kas yra nerimas, neapibrėžtumas, tinkamas darbo krūvis, perdegimas ir t. t. Tokios žinios leidžia darbuotojams suvokti, kad tai, kas su jais vyksta, yra normalu.
„Antra – gebėti pažinti, jei susiduri su neįprastomis būklėmis, jei nebegali susitvarkyti pats ir reikia pagalbos, darbuotojai turi gauti aiškią informaciją, kur kreiptis pagalbos“, – sako personalo specialistė.
Ji pabrėžia lyderystės svarbą – labai svarbu, kaip neapibrėžtoje situacijoje elgiasi vadovai, nes jie diktuoja toną, kaip bendraujama įmonėje, kaip laikomasi susitarimų ir terminų, kaip paskirstomas darbo krūvis, kaip reaguojama į prastėjančią psichikos būklę komandoje.