Kaip susitaupyti pradiniam būsto paskolos įnašui?

Nuosavų lėšų trūkumas pradiniam būsto paskolos įnašui – viena pagrindinių kliūčių įsigyti savus namus. Įsigyjant pirmąjį būstą reikia turėti sukaupus ne mažiau kaip 15 proc. būsto sumos, o tai gali siekti ir kelias dešimtis tūkstančių eurų. Finansų ekspertai pataria, kad svarbu tiksliai įvertinti reikalingų lėšų poreikį ir atsižvelgti į laikotarpį, kada planuojate būstą įsigyti.

Planavimo klaidos

Pasak Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovės Dovilės Kalvaitienės, banko duomenimis, šiuo metu vidutinė būsto paskolos įnašo suma siekia 20 tūkst. eurų. Vilniuje ši vidutinė suma yra didžiausia ir siekia 30 tūkst. eurų, kai mažesniuose miestuose pradinis būsto paskolos įnašas gali siekti 9 tūkst. eurų.

Beje, 15 proc. pradinis įnašas gali būti ir didesnis, nes bankas pirmojo turto įsigijimui gali paprašyti ir didesnės pradinės sumos. Be to, reikia įvertinti ir papildomas išlaidas –  mokesčius notarams, turto vertinimui, sutarties administravimui ir turto draudimui. Įsigyjant antrąjį būstą – minimalus pradinis įnašas siekia jau nuo 30 proc.

„Taip pat svarbu nepamiršti ir lėšų, kurios bus būtinos įsikurti. Jei įsigyjamas naujos statybos turtas, bus reikalingos nemažos lėšos jo įrengimui, remontui, baldų įsigijimui. Jei tai senos statybos turtas – tikėtina, jog vis tiek reikės atsinaujinti bent keletą baldų, įsigyti naujos buitinės technikos ar atlikti bent kosmetinį remontą, - pabrėžė D. Kalvaitienė.

Dažnai perkantys būstą galvoja, kad remonto ar baldų įsigijimą galėtų atidėti vėlesniam laikui, tačiau pradėjus mokėti paskolos įmokas ir būsto komunalinius mokesčius, pasirodo, kad liekanti pajamų dalis yra nepakankama. Tuomet nenorėdami taikstytis su prastesne gyvenimo kokybė, gyventojai pasirenka įsigyti turtą lizingu, kas dar labiau išaugina kliento finansinius įsipareigojimus, nepaliekant jokių lėšų taupymui.

„Nesvarbu kokią paskolą planuojate, reiktų nepamiršti, kad bendra mėnesio įmokų, mokamų įvairioms kredito ar kitoms įstaigoms, suma neturėtų viršyti 40 proc. visų per mėnesį gaunamų grynųjų pajamų. Vadinasi, jeigu planuojate, imti būsto paskolą, pirkti automobilį lizingu ir atlikti remontą – dar prieš kreipiantis į banką įvertinkite ar jų įmokos tilps į 40 proc. Galbūt verta mažinti lūkesčius, prioretizuoti arba ilgiau pataupyti ir sumažinti įsiskolinimo dalį,“ – patarė Šiaulių banko atstovė.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad jeigu planuojama po metų nuo būsto paskolos suteikimo kreiptis dėl lizingo automobiliui ar vartojimo paskolos baldų atnaujinimui, rinkoje per tą laiką gali pasikeisti palūkanos, dėl ko gali būti išaugusi ir būsto kredito įmoka (jei kreditas suteiktas kintamomis palūkanomis) ir išaugusios planuojamų paskolų įmokos. Po šių pokyčių gali nebelikti galimybės pasiskolinti papildomai planuotą sumą.

Įprotis taupyti

Prieš pradedant investuoti, pirmiausiai reikia išmokti atsidėti tam pinigų. Šiaulių banko kasdienės bankininkystės departamento direktorius Andrius Kamarauskas atkreipia dėmesį, kad žodis „taupyti“ dažnai kelia asociacijas apie būtinybę susiveržti diržus arba kitaip pradėti save riboti, tačiau įpratus tai daryti - nuostata keičiasi. Taupyti reikia ne tik juodai dienai, kas dažniausiai asocijuojasi su nemaloniais dalykais, bet ir taupyti svajonėms – maloniems dalykams, kurie motyvuotų kaupti ir sieti tikslo.

„Prieš pradedant taupyti reikia atlikti namų darbus ir susidėlioti savo biudžetą, t. y. susirašyti visas savo pajamas ir išlaidas. Išlaidas būtų tikslinga suskirstyti į būtinąsias, kurių negalima išvengti, kaip mokesčiai už būstą, mobilųjį telefoną, maistą ir pan., bei nebūtinąsias, kurių galima lengviau atsisakyti, kaip pramogos, restoranai, kelionės ir pan. Rekomenduojame kad ir paprasčiausiame „Excel“ arba nemokamoje „Google Sheets“ programoje pasekti kelių mėnesių savo pajamas ir išlaidas, bei taip pamatyti kur išleidžiame daugiausiai, koks yra mūsų pajamų ir išlaidų balansas,“ – patarė A. Kamarauskas.

Išanalizavus kelių mėnesių situaciją, įsivertinkite ko būtų galima atsisakyti, pirmiausiai peržiūrint nebūtinų išlaidų dalį, vėliau atkreipiant dėmesį ir į būtinąsias. Kartais ir mobiliojo plano pakeitimas gali padėti sutaupyti didesnes sumas, nes dabar turimo plano suteikiamų naudų galbūt neišnaudojate. Tam, kad būtų galima lengviau atsiminti kur išleidote pinigus, pirmenybę skirkite atsiskaitymui mokėjimo kortele arba mokėjimams internetinėje bankininkystėje, taip bus lengviau prisiminti kur, kada ir kam išleidote.

Andrius Kamarauskas, Šiaulių banko kasdienės bankininkystės departamento direktorius.

„Pradžioje pradėkite, kad ir nuo 10 eurų per mėn. ir tuomet pagal galimybes šią sumą didinkite.  Apsiskaičiuokite, kiek turite sutaupyti svajonei, per kokį laiką tai norite padaryti ir tuomet įsivertinkite kiek reikia atsidėti kas mėnesį, siekiant pasiekti savo tikslą. Šią mėnesio sumą stenkitės pasiekti per įmanomai trumpiausią terminą. Taip pat pasidomėkite ir įsivertinkite ar sutaupytus pinigus laikysite tiesiog sąskaitoje, ar juos „įdarbinsite“. Tai ypač aktualu kai taupymas yra ilgo termino ir didesnės vertės svajonei“, - sakė Šiaulių banko ekspertas.

Finansiniai įrankiai taupymui

INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė, šeimos finansų ekspertė dr. Dalia Kolmatsui pabrėžė, kad kokį kelią pasirinkti pradiniam būsto įnašui kaupti, priklauso nuo to, kiek laiko žmogus turi – ar būstą planuojama pirkti po 3 – 5 metų ar, galbūt, po 7 – 10 metų.

Dr. Dalia Kolmatsui, INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė šeimos finansų ekspertė.

„Jeigu jaunas žmogus asmeninius finansus planuoja nuosekliai į priekį atsižvelgdamas būsimus gyvenimo įvykius, tai kaupimas pradiniam būsto įnašui nekels didelės įtampos piniginei, o galima protingų investicijų grąža gali aplenkti infliaciją. Kuo daugiau laiko turime sukaupti pinigų konkrečiam tikslui, tuo geriau galime valdyti investavimo rizikas dėl periodinio investavimo ir tikėtis didesnės grąžos dėl sudėtinių palūkanų – tai yra turėti daugiau, negu tiesiog kaupdami pinigus sąskaitoje“ , – pabrėžė dr. D. Kolmatsui.

Pasak finansų ekspertės, svarbu pasirinkti tinkamą strategiją. Jei būstą ketinama pirkti po 3 – 5 metų laiko, tuomet rizika turėtų būti mažesnė – rekomenduotina investuoti į obligacijas ir kitus saugesniais laikomus vertybinius popierius. Tokiu atveju kyla mažesnė rizika, kad dėl prastesnių metų prarasite dalį to, ką sukaupėte. Beje, pastaruoju metu, indėlių palūkanos yra pakilusios, todėl verta pagalvoti ir apie terminuotus ar kaupiamuosius indėlius.

Planuojant būstą įsigyti po 7 – 10 metų, galima būtų imtis rizikingesnių investicijų, nes šis laikotarpis yra pakankamai ilgas subalansuoti riziką. Tokiu atveju rekomenduotina strategija – investuoti periodiškai pirmus kelerius metus į rizikingesnes investicines priemones – akcijas, akcijų fondus, o artėjant laikui įsigyti būstą, riziką sumažinti – perkelti investicijas į saugesnius aktyvus.

„Ar verta investuoti, kai turite trejus, penkerius ar septynerius metus? Taip – rekomenduojama. Būsto kainos taip pat keičiasi, todėl tikėtina, kad po kelerių metų būsto pradiniam įnašui reikės kitokios sumos negu šiandien. Santaupų investavimas gali padėti šį augimą pasivyti“, – tvirtino  dr. D. Kolmatsui.

Pasak INVL ekspertės, profesionalūs investuotojai visuomet patvirtins, kad svarbiausia yra nuosekli investavimo strategija ir jos laikymasis. Ir reikia nepamiršti, kad investavimas visuomet susijęs su rizika ir vienas svarbesnių strategijos uždavinių – kad lėšų neprarastumėte dėl nepamatuotos rizikos ir nepamatuotų investicinių sprendimų.