Finansų ekspertas pataria kaip elgtis, kad po atostogų nereiktų „tempti“ iki kitos algos

Prasidėjusi vasaros atostogų karštinė daugeliui susuka galvas – svajojama apie būsimus kelionių įspūdžius ir džiugias akimirkas, tačiau ne visada racionaliai įvertinamos finansinės galimybės, t. y. kas laukia atostogoms pasibaigus.

Finansų ekspertai įspėja, kad ir pačios atostogos gali apkarsti, jei nebūsite suplanavę kelionės biudžeto, nepasirūpinsite finansine apsauga, nepasidomėsite, kaip atsakingai ir saugiai leisti pinigus svečioje šalyje.

Taupykite iš anksto, kad nereiktų gailėtis po atostogų

Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas pabrėžia, kad atostogų metu daugelis iš mūsų linkę plačiau atverti pinigines ir išleisti daugiau nei įprastai. Kad po atostogų grįžus į kasdieninį ritmą, nereiktų susidurti su finansine įtampa, specialistas rekomenduoja iš anksto suplanuoti atostogų biudžetą – kiek išleisite kelionei, transportui, apgyvendinimui, maistui, lankytinoms vietoms ir pramogoms.

„Pradėti kaupti atostogų biudžetą reiktų kuo anksčiau, dalį atlyginimo reguliariai atidedant į atskirą sąskaitą. Delsti neverta, nes kuo anksčiau pradėsite kaupti, tuo mažesnes įmokas į atostogų biudžetą atsidėsite (arba tuo daugiau galėsite sau leisti atostogų metu). Paskutinei minutei nereiktų palikti ir  nakvynės vietų rezervacijų, lėktuvo bilietų įsigijimų – prieš atostogų sezoną turizmo agentūros pasiūlo kelionių už patrauklią kainą“, - pataria ekspertas.

Įprastai patariama taupymui skirti 10-20 proc. nuo mėnesinių pajamų. Tačiau tai nėra biudžetas atostogoms – tai turėtų būti santaupos „juodai dienai“, kaupimui pensijai, investavimui ir t. t. Puiku, jeigu galite skirti papildomą pajamų procentą atostogoms, tačiau jeigu nepavyksta – įvertinkite iš kurių taupymo sričių galite laikinai „nuimti“ šiek tiek pajamų ir skirti juos atostogų kaupimui. Arba pasekite savo išlaidas – galbūt galite laikinai kažko atsisakyti.

Iš anksto sukauptas atostogų biudžetas taip pat suteikia finansinio saugumo jausmą. Žinodami, kad turite pinigų atsargą, galėsite mėgautis savo atostogomis, negalvodami apie finansinius rūpesčius – kaip grįžus iš kelionės reiks „pratempti“ iki kitos algos.

Jei biudžeto atostogoms nepasiruošėte – apgalvokite ar tikrai tuomet verta atostogauti. Galbūt geriau pradėti taupyti dabar, o atostogomis mėgautis rudenį, kuomet, kaip taisyklė, kelionių organizatoriai pasiūlo dar ir pigesnes kainas.
 

Sugrįžimas į kasdienį ritmą

„Dažnai sakau, kad atostogos susideda iš trijų etapų – planavimo (kuomet planuojame kelionės kryptį ar veiklą, imame taupyti), pačių atostogų ir poatostoginio sugrįžimo į įprastą kasdienį ritmą. Pastarąjį planuoti dažnai pamirštame,“ – sako A. Kamarauskas.

Šiaulių banko atstovas pažymi, kad bene „žalingiausias“ samdomų darbuotojų įprotis – atostoginį atlygį naudoti atostogoms padengti. Tokiu atveju artimiausias atlyginimas po atostogų gali būti nepakankamas finansinėms reikmėms.

„Pavyzdžiui, artėjantį liepos mėnesį atostogausite 10 darbo dienų ir jų metu išleisite atostoginius. Tarkime, kad atlygis yra mokamas paskutinę mėnesio dieną. Tai reiškia, kad po atostogų grįšite į darbą, dirbsite dar 11 darbo dienų. Ir už liepą gausite tik vos virš 50 proc. atlygio. Vadinasi rugpjūčio mėnesį jūsų pajamos bus tik apie 50 proc. įprastų pajamų. Daugeliui – tai iššūkis,“ – dalijasi ekspertas.

Tad net jei turite finansinę „pagalvę“ tokiems atvejams, rekomenduojame atostoginius pasilikti sekančiam mėnesiui, o atostogų išlaidas dengti iš santaupų.
 

Kelionėje pasirūpinkite finansine apsauga

Net ir kruopščiai suplanavus kelionę ir sukaupus atostogų biudžetą, negalima būti tikriems, jog finansiniai rūpesčiai jūsų neaplenks.

Pasak A. Kamarausko, kelionėje gali tekti patirti įvairių išlaidų, kurių neplanavote. Tokiems atvejams reiktų turėti papildomą pinigų rezervą, pavyzdžiui, kortelę su kredito limitu. Net jei limito nepanaudosite, kelionės metu galėsite jaustis ramūs, jog iškilus papildomam pinigų poreikiui, turėsite rezervą, kuriuo galėsite iškart pasinaudoti.

Be to, keliautojams kredito kortelė ypač praverčia dėl papildomų naudų. Kredito kortelė dažnai būna susieta su kelionių draudimu, kuris padeda išvengti finansinių nuostolių įvykus netikėtoms nelaimėms. Kelionių draudimas dažniausiai kompensuoja skubios medicininės pagalbos išlaidas, apdraudžia nuo skrydžio atšaukimo ar atidėjimo, bagažo vėlavimo. Kelionių kortelių sąlygose dažnai nurodoma, kad draudimas galioja ne tik jos kortelės savininkui, bet ir jo šeimos nariams.

Kredito kortelės taip pat gali turėti pirkinių draudimą, kuris užtikrina apsaugą nuo prekių sugadinimo, sunaikinimo ar vagystės. Su papildomais paslaugų planais, kredito kortelių savininkai gali naudotis ir tokiomis išskirtinėmis paslaugomis, kaip nemokamu poilsių oro uostų VIP poilsio zonose.
 

Grynieji ar kortelė? Eurai ar vietinė valiuta?

Planuojantiems keliones užsienyje dažnai kyla klausimas, ar verta su savimi turėti grynųjų pinigų ir kiek. Vieno teisingo atsakymo nėra, tačiau pasak Šiaulių banko finansų eksperto, daugelyje pasaulio valstybių galima atsiskaityti kortele, o grynųjų pinigų poreikis yra aktualesnis atokiose ir egzotiškose valstybėse. Keliaujant po Europą, grynieji dažniausiai reikalingi tik arbatpinigiams.

„Didžiąją dalį kelionei skirtų pinigų siūlau turėti kortelėje, nes jei prarasite kortelę, tai galėsite ją operatyviai užblokuoti. Tačiau praradus grynuosius pinigus, atgauti jų greičiausiai jau nepavyks“, - teigė A. Kamarauskas.

O kokia valiuta geriau atsiskaityti, jei keliaujate ne euro zonos valstybėse? Finansų specialistų teigimu, įprastai labiau apsimoka atsiskaityti vietine valiuta. Jeigu pasirenkama konvertuoti lėšas į eurus prekybos vietoje, būna atvejų, kad yra pritaikomas ir 8-10% papildomas valiutos keitimo antkainis, o tai yra vidutiniškai 3-4 kartus daugiau nei pasirinkus atsiskaitymą vietine valiuta.