Verslo varomoji jėga – užsienio rinkos ir dėmesys našumui

Šias tendencijas vardijantis Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius teigia, kad SVV įmonės ir toliau nemažins apsukų - optimistinius verslo lūkesčius rodo ir augančios kreditavimo apimtys. Pasak banko vadovo, didžiausias iššūkis – vis didėjantis darbo jėgos trūkumas, su kuriuo susiduria vis daugiau Lietuvos verslų.

Išskirčiau dvi ryškias teigiamas tendencijas. Pirma, daug SVV įmonių jau neišsitenka Lietuvoje ir plečiasi eksporto sąskaita. Vien pernai Lietuvos eksportas augo 18,2 proc. – prie šio rodiklio reikšmingai prisidėjo ir SVV įmonės.  Antra, augantis SVV dėmesys našumo didinimui – tiek investuojant į modernizavimą, tiek į efektyvesnius veiklos procesus.

Jau keletą pastarųjų metų stebime, kad SVV įmonės vis drąsiau plečia veiklą eksporto rinkose Džiugina, kad net ir mažos bendrovės geba rasti savo nišą užsienio rinkose ir jose sėkmingai įsitvirtinti. Jei dar visai neseniai pagrindinis Lietuvos įmonių konkurencinis pranašumas buvo žemesnė produkcijos kaina, tai dabar matome, kad Lietuvos verslai užsienyje vertinami dėl gero kainos ir kokybės santykio.

Daug Europos užsakovų jau netenkina žema produkcijos kokybė Kinijoje ar kitose Azijos šalyse. Ieškoma gamybos partnerių geografiškai arčiau esančiose šalyse – Lietuvos verslai tuo sėkmingai naudojasi, nes gali užtikrinti aukštą kokybę už konkurencingą kainą.  Matome, kad Vakarų rinkose sėkmingai įsitvirtina tradicinių pramonės šakų – medienos, metalo apdirbimo, komponentų gamybos įmonės.

Į vidaus rinką orientuotas verslas auga nuosaikiau, nes pripažinkime, kad Lietuvos rinka yra riboto dydžio, o esant neigiamoms demografinėms tendencijomis, vietos rinka netgi traukiasi.

Visgi galima išskirti sėkmingus sektorius – tai prekyba, paslaugos, o ypač statybų sektorius, kurį maitina didelė nekilnojamojo turto paklausa. Didelis stimulas statybų sektoriui yra sėkmingai vykstanti daugiabučių namų renovacijos programa, suteikianti mažesnio dydžio statybos bendrovėms. Šiaulių bankas yra didžiausias renovacijos projektų finansavimo partneris – užimame 60 proc. renovacijos programos finansavimo rinkos.

Džiugu, kad sis daugiau įmonių vadovų supranta, kad norint kurti didesnę vertę, reikia modernizuoti veiklą.  Optimistiškai vertinu augančias SVV įmonių investicijos į plėtrą – tiek didinti gamybos apimtį, tiek našumą. Pastaruoju metu gauname daug kredito paraiškų modernios techninės įrangos įsigijimui. Verslininkai supranta, kad nauji įrengimai leidžia automatizuoti gamybos procesus, sumažinti darbo jėgos sąnaudas.

Ypač džiugina, kad ne vien didelėse korporacijose, bet jau ir SVV įmonėse vis daugiau dėmesio skiriama didinti veiklos procesų efektyvumui. Diegdamos pažangius procesų valdymo modelius, įmonės suranda būdų dirbti efektyviau.

Didžiausias iššūkis yra darbo jėgos trūkumas. Bendraujant su verslininkais dažnai tenka išgirsti, kad jie pasirengę mokėti konkurencingą atlyginimą, tačiau kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų surasti yra ypač sunku. Esant aukštam emigracijos mastui, geras sprendimas būtų protinga darbo jėgos imigracijos politika, skatinanti vertę kuriančius specialistus dirbti Lietuvoje. Deja, imigracijos barjerai mūsų šalyje yra dideli. Šie barjerai SVV įmonėms net neperžengiami, nes mažos įmonės  dažniausiai neturi resursų ir kompetencijų įdarbinti personalo iš užsienio šalių. 

Kitas iššūkis yra netolygus ekonomikos augimas didmiesčiuose ir regionuose. Didžiausia verslo plėtra vyksta trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, augantį verslo aktyvumą pastebime ir kituose regionuose. Matome, kad keičiasi vietos valdžios požiūris į verslą – lengviau gauti įvairius leidimus, derinti sklypų įsigijimo sąlygas ir kitas procedūras. Visgi periferijoje dirbančiam verslui plėsti veiklą dar yra sudėtinga. Jei Vakarų Europoje regionų verslas dažnai yra proteguojamas, netgi pasitelkiant įvairias užslėptas subsidijas, tai Lietuvos regionų įmonėms lengvesnės sąlygos netaikomos. Valstybė galėtų pagalvoti apie mokesčių lengvatas.

Praėjusiais metais bendras Lietuvos bankų išduotų paskolų portfelis verslui padidėjo daugiau nei 600 mln. eurų.  Šiaulių bankui metai buvo aktyvūs ir mūsų kreditų portfelis verslui išaugo 25 proc. iki 901 mln. eurų.

Matome, kad SVV įmonės po praėjusios ekonominės krizės skolinasi atsargiau ir atsakingiau. Tiesa, šių metų pirmojo ketvirčio verslo kreditavimo rodikliai ypač optimistiški ir rodo didėjantį verslo norą investuoti į verslo apimčių ar našumo didinimą.

Pastebime augantį susidomėjimą kreditams su garantinėmis priemonėmis – praėjusiais metais tokios paskolos sudarė beveik penktadalį banko išduotų paskolų verslui. Bendradarbiaujant su „Invega“, Europos investicijų fondu teikiami kreditai su portfelinėmis garantijomis leidžia mums finansuoti net ir tas įmones, kurios kitais atvejais banko finansavimo negalėtų gauti. Taip daugiau įmonių turi galimybių planuoti plėtrą.

Pirmiausia, SVV įmonės iš banko tikisi greitų sprendimų. Skirtingai nei didelės korporacijos, SVV įmonės yra lankstesnės, greičiau reaguoja į rinkos situaciją ir priima sprendimus. Natūralu, kad tokio pat požiūrio verslas tikisi ir iš banko. Kitas SVV lūkestis – prognozuojami banko sprendimai. Jei įmonė po trijų mėnesių sieks gauti kreditą, tai jau šiandien bankas turi būti pasirengęs pateikti atsakymą, ar tuo laiku ir kokiomis sąlygomis kreditas galės būti suteiktas.

Mažesnėms įmonėms labai svarbus yra tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas – SVV įmonių vadovai iš banko tikisi gebėjimo suprasti jų verslą ir patarti.

Europoje jau ne vienerius metus vyrauja žemų palūkanų normų aplinka ir sąlygos skolintis yra palankios. Žvelgiant į ateitį, tarpbankiniai palūkanų apsikeitimo sandoriai rodo, kad spartaus palūkanų augimo bent jau artimiausiu metu nereikėtų tikėtis.

Tačiau verslininkams visada patariu žemomis palūkanomis nesižavėti ir skolintis atsakingai – įmonė turi būti pasirengusi įvertinti, ar galės mokėti kredito įmokas, jei palūkanos šiek tiek išaugtų.