Restruktūrizavimas – vilties toliau veikti suteikianti alternatyva

Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Specialiųjų aktyvų departamento direktorius: „Teisinio restruktūrizavimo kelias tampa ir vertybiniu iššūkiu vadovybei, ypač jei vadovas ir akcininkas yra tas pats asmuo“. VLADIMIRO IVANOVO NUOTR.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenimis, 2020 m.  Lietuvoje iškelta kiek daugiau nei 700 bankroto bylų. Tuo tarpu 2019 m., kai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje pandemijos grėsmė nebuvo traukta į jokias rizikas, buvo pradėtos 1.608 bankroto procedūros.

„Tokį pokytį lemia ne finansinio pakilimo ar įmonių mokumo gerėjimo tendencijos, o kiek kiti veiksniai. Pirmiausia, įstatyminiai ribojimai, vėsinantys kreditorių iniciatyvą kelti nemokumo bylas skolininkams ir dirbtinai padidinta vadovų pareigos kelti bankroto bylas nevykdymo tolerancija.  Antra priežastis – valstybės skiriama parama ir lengvatinės paskolos, skirtos nuo pandemijos nukentėjusiems verslams“, – įsitikinęs Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Specialiųjų aktyvų departamento direktorius.

Pasak R. Dešuko, bankrotų skaičius neabejotinai augs, nes laikini procesiniai suvaržymai ar parama, kuri pasiekė ir dar iki pandemijos nemokumo problemų jau turėjusį verslą, finansinių tokių įmonių problemų neišspręs ir nuo nemokumo klausimo nagrinėjimo neišgelbės. Tiesa, bankrotas finansinių sunkumų turinčiam verslui nebūtinai yra vienintelė išeitis.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. naujasis Nemokumo įstatymas, kuris apjungė Įmonių Bankroto ir Restruktūrizavimo įstatymus, į nemokumo procesą įtraukia ir teisinio restruktūrizavimo alternatyvą. Tinkamai naudojamas teisinio restruktūrizavimo įrankis gali būti išeitimi įmonei, siekiančiai išvengti bankroto.

„Iki šiol Lietuvoje teisinis restruktūrizavimas buvo labai glaudžiai siejamas su įmonių finansiniais sunkumais, nemokumo rizika ir, galiausiai, vis tiek neišvengiamu bankrotu. Nenuostabu, tokią nuomonę suformavo ilgametė statistika – 7 iš 10 restruktūrizuojamų įmonių procesą galiausiai baigia veiklos nutraukimu. Bet viena didžiausių to priežasčių yra ta, kad dažnai restruktūrizuotas jau nemokus verslas. Kitaip tariant, įmonės, kurios kėlėsi restruktūrizavimo bylas, šia priemone pasinaudojo jau per vėlai“, – įsitikinęs R. Dešukas.  

Pasak jo, teisinis restruktūrizavimo procesas gali padėti įmonei valdyti įsiskolinimų dengimus, terminų atidėjimus ar dalinį atsiskaitymų iššaldymą, tačiau jis nesukurs įmonei piniginio srauto ir neatstatys nebesančio verslo.  Vis dėlto, jei pavyktų proceso imtis anksčiau, kol dar yra aktyvių (dar geriau teigiamų) pinigų srautų, viltis išlipti iš nemokumo balos ir toliau veikti gerokai padidėja.

Dar viena svarbi sąlyga sėkmingai restruktūrizacijos proceso baigčiai – pareiga sutarti su savo kreditoriais. Ne tik didžiausiu, bet absoliučia dauguma (įskaitant neužtikrintus). Taip yra todėl, kad visi sprendimai restruktūrizavime nuo naujojo Nemokumo įstatymo įsigaliojimo yra priimami kreditoriams balsuojant atskirose – užtikrintų ir neužtikrintų kreditorių  – grupėse ir skaičiuojant balsų daugumą kiekvienoje grupėje. Bent vienai grupei nepritarus, sprendimai laikomi nepriimtais.

„Dabartinis reguliavimas užtikrina, kad restruktūrizuotis gali tik tos įmonės, kurių restruktūrizavimo procesu tiki absoliuti kreditorių dauguma, o tai reiškia didesnį argumentuoto įtikinėjimo poreikį iš įmonių vadovų, galvojančių apie įmonės restruktūrizavimo naudą“, – sako R. Dešukas.

Pasak jo, norint įvertinti galimybes veltis į restruktūrizacijos procesą, kartais užtenka tiesiog pasiteirauti, ką apie tokį veiksmą galvoja įmonės kreditoriai, nes būtent jie nulems įmonės pasirinkimo įgyvendinimo galimybes.

Trečia  sėkmės sąlyga – turėti realų, veikiantį restruktūrizacijos planą, kurį vėliau turi patvirtinti teismas. R. Dešukas atkreipia dėmesį, kad, pradėjus restruktūrizacijos procesą, iškart stabdomas visų skolų, kurios susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, įskaitant mokesčius, palūkanas ir netesybas, mokėjimas ar bet koks išieškojimas iš įmonės. Tik einamieji įmonės mokėjimai turi būti mokami nenutrūkstamai visą laiką. Tolesnis skolų ir kitų sumų dengimas yra nustatomas būtent teismo tvirtiname restruktūrizavimo plane.

Šaltinis: AVNT, Verslo žinios

Teisinis restruktūrizavimas yra labai kompleksiškas procesas, tačiau galima nauda atsveria visus proceso iššūkius ir sąnaudas. Pasak Šiaulių banko atstovo, jei įmonė dar turi užtikrintą pinigų srautą, kartais tereikia tik subalansuoti skolų mokėjimo naštą. Tada jau galima pasinaudoti įstatymo suteiktu 4 + 1 metų terminu (restruktūrizavimui skiriami 4 metai su teise terminą pratęsti iki 1 metų) ir, subalansavus piniginius srautus bei, kai kuriais atvejais, atsikračius balastinio turto, įmanoma visiškai išeiti iš nemokumo situacijos.  

„Kaip ir kiekvienas procesas, restruktūrizavimas turi savo tikslą – atstatyti įmonės mokumą. Tą galima pasiekti turint priemonių planą arba viliantis, kad išorinis investuotojas išspręs susiklosčiusią įmonės situaciją. Pastaroji strategija pasiteisina, jei įmonė pasirengusi aukoti gaunamos naudos dalį, prarasti dalį ar visą valdymo kontrolę“, – sako R. Dešukas.

Pasak jo, dažniausiai sėkmę galima pasiekti pasitelkus abi strategijas ir jomis balansuojant, priklausomai nuo įmonės finansinės padėties ir galimybių. Tiesa, čia reikėtų nepamiršti ir dar vieno svarbaus niuanso, kurį ne visi sunkumų patiriantys verslai įsivertina. Tai yra – psichologinė ir emocinė savininkų reakcija ir gebėjimas peržengti savąjį ego įmonės naudai.

„Restruktūrizuojamų įmonių vadovai dažnai nepripažįsta, kad be kreditorių ar išorinių investuotojų sėkmės pasiekti nepavyks. Todėl teisinio restruktūrizavimo kelias tampa dar ir vertybiniu iššūkiu vadovybei, ypač  jei vadovas ir akcininkas yra tas pats asmuo“, – sako R. Dešukas.  Siekiant sėkmės procese, šį slenkstį peržengti labai svarbu.