„Planas A“ – gelbėjimo ratas Lietuvos smulkiajam verslui

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 86.000 smulkiojo verslo bendrovių, kurios įdarbina beveik 72% šalyje dirbančių asmenų. Daugiau kaip pusės smulkiųjų įmonių metinės pajamos sudaro mažiau, negu 100.000 Eur.

Per karantiną daugiau kaip 17.000 šių įmonių buvo paskelbusios dalines arba visiškas prastovas. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. I pusmečio realusis BVP, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, smuko 0,8%. Anot ekonomistų, lyginant su kitomis Europos šalimis, šis rodiklis – itin optimistinis. Tačiau Vytautas Sinius, Šiaulių banko Administracijos vadovas, atkreipia dėmesį, kad didelės įmonės ekonominiams sukrėtimams yra atsparesnės.

„Jos turi didesnius finansinius rezervus, dažniausiai — geriau diversifikuotą klientų ir užsakymų portfelį, kvalifikuotą vadovų ir specialistų komandą. Todėl natūralu, kad daugelis didesnių bendrovių išvengė rimto pandemijos smūgio“, — komentuoja V. Sinius.

Jis detalizuoja, kad smulkiųjų bendrovių padėtis — kitokia. Dažnai tai itin mažos įmonės, įdarbinančios vos keletą darbuotojų ar šeimos verslai. Jie pasižymi tuo, kad verslą finansuoja savais šaltiniais, finansinių rezervų dažniausiai neturi, todėl krizės atveju joms kyla rimtų verslo tęstinumo problemų. Be to, smulkūs verslai dažnai yra priklausomi nuo kelių klientų – tai reiškia, kad jiems gali kilti bėdų dėl atsiskaitymų ir mokumo. Mažos įmonės taip pat dažnai neturi derybinės galios „paspausti“ didesnį užsakovą dėl pradelsto mokėjimo. 

„Smulkiosioms įmonėms bet kokie papildomi finansiniai ištekliai dažnai yra per didelė prabanga, šių įmonių išlikimą kartais gali lemti vos vienas nuolatinis klientas. Reikia pripažinti, kad, susidūrę su staigiu išoriniu pavojumi, mažųjų verslų vadovai neturi tiek patirties, kiek didelės bendrovės, jiems stinga kvalifikuotos komandos“, — situacijos trapumą iliustruoja V. Sinius.

Jis pabrėžia, kad atsainiai žvelgti į smulkiųjų problemas ir vadovautis požiūriu, kad „išliks stipriausi“ – negalima.

„Smulkiųjų bankrotai nėra vien jų praradimas. Jie lemia augantį nedarbo lygį, ypač regionuose, kur įsidarbinimo galimybių yra kur kas mažiau. Be to, bet kokiam verslui bankrutavus prarandamos galimybės – investuoti, inovuoti, priimti daugiau darbuotojų, kurti pridėtinę vertę visai šalies ekonomikai“, — vardija pašnekovas.

Šiaulių banko užsakyto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, 91% Lietuvos gyventojų tvirtina, kad šiuo metu būtina pagelbėti smulkiajam verslui, tačiau 76% respondentų pabrėžė, kad valstybė tam skiria per mažai dėmesio ir pagalbos.  Didžioji dauguma apklausos dalyvių (92%) ypač akcentavo, kad pagalba smulkioms įmonėms turi būti sutelktinė, t. y., būtinos bendros valstybės, verslo ir gyventojų pastangos. Be to, absoliuti dauguma (93%) apklausos dalyvių teigė, jog privalu sudaryti tokias sąlygas, kad teikiama pagalba smulkusis verslas galėtų pasinaudoti paprastai, t. y., be sudėtingų procedūrų.

Aswathi Krishnan, spalį vyksiančio Pasaulinio smulkiojo verslo finansų forumo „2020 Global SME Finance Forum” komunikacijos vadovė, apžvelgia, kad mažoms bendrovėms, kurių pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 200 mln., krizių metų norinčioms išlaikyti produktyvumo, efektyvumo ir atsparumo rodiklius, dažnai pritrūksta ne tik finansinės pagalvės, bet ir gebėjimo laiku gauti ir tinkamai apdoroti reikiamą informaciją, technologinių pajėgumų ar gilesnio rinkos išmanymo.

„Ryškėja nauja tendencija: matydami tokią smulkiųjų situaciją, joms į pagalbą vis dažniau ateina finansinių technologijų bendrovės ir bankai. Glaudžiai bendradarbiaudami su mažomis įmonėmis, jie tampa smulkiojo verslo ekosistemos dalimi“, — komentuoja A. Krishnan.

Lietuvoje tokios iniciatyvos ėmėsi Šiaulių bankas, smulkiajam verslui pristatęs platformą „Planas A“. Vienas iš jos tikslų – pasiekti, kad smulkiosios šalies įmonės taptų kuo labiau matomos.

 „Norime sudaryti tokias sąlygas, kad šalies smulkiosioms įmonėms nereikėtų savo planų ir idėjų keisti į planą B, C ar Ž. Siekiame suburti socialiai atsakingas šalies institucijas, žiniasklaidos kanalus, įmones bei gyventojus vienam tikslui – kad Lietuvai atsigauti po pandemijos būtų lengviau, o daugiau patirties ir žinių įgijęs smulkusis verslas taptų stipresnis ilgalaikėje perspektyvoje“ – akcentuoja lietuviško Šiaulių banko administracijos vadovas.

Bankas sukūrė specialų kampanijos tinklalapį www.planas-a.lt, prie kurio gali jungtis visos šalies įmonės, norinčios teikti pagalbą smulkiajam verslui, ir visi smulkieji verslai, kuriuos bus lengva rasti vienoje platformoje. Per pirmąsias tris iniciatyvos savaites jau prisijungė daugiau kaip 900 verslų.

Šiaulių bankas „Plano A“ įgyvendinimui išsikėlė du tikslus: suburti kuo daugiau iniciatyvos dalyvių, kuriems būtų reikalinga pagalba, ir pritraukti socialiai atsakingus partnerius, galinčius prisidėti prie smulkiųjų gerovės. Prie „Plano A“ prisijungusios įmonės galės pasinaudoti projekto partnerių pasiūlymais – finansinėmis paslaugomis, nemokama reklama, nuolaidomis. Pvz.,  jau dabar joms siūlomas finansinių paslaugų paketas, daugiau nei 10 savivaldybių kviečia vietos smulkiąsias įmones pasinaudoti įvairiomis verslo skatinimo priemonėmis. Iniciatyvos dalyviams paslaugas jau siūlo tokios įmonės kaip „Tele2”, „Versli Lietuva“, „Compensa Vienna Insurance Group“, „Paysera LT“, „Creditinfo“ ir kt.

 „Planui A“ įsibėgėjus, kampanijoje užsiregistravę verslai bus populiarinami projekto svetainėje esančiame interaktyviame žemėlapyje, taip pat tradicinėmis reklaminėmis priemonėmis.

„Bankas taip pat iniciatyvai skiria reklaminį biudžetą, kurio tikslas viešinti smulkųjį verslą. Lauko, TV, interneto reklama bus skirta smulkiųjų įmonių populiarinimui. Norime, kad vartotojai pamatytų, jog šių verslų apstu aplink mus ir visi jiems galime padėti“, — pabrėžia V. Sinius.

Kelionių po Lietuvą portalas „Pamatyk Lietuvoje“ yra viena pirmųjų šalies smulkiųjų įmonių, suskubusių prisijungti prie Šiaulių banko iniciatyvos. Arvydas Dotas, šio projekto vadovas, sako, kad „Planas A“ itin naudingas projektas verslui, kuris dabartiniame neužtikrintame ekonominiame klimate mėgina augti.

„Pamatyklietuvoje.lt“ sukūriau prieš penkerius metus, kai šeimoje gimus dukrai pradėjome ieškoti alternatyvų vežimėlio stumdymui po miestą. Ėmęs dairytis gražesnių Lietuvos vietų, rasdavau tik nuotraukų arba aprašymų, bet tiksli lokacija dažnai likdavo nenurodyta. Esu daug dirbęs su žemėlapiais ir jų kūrimu, todėl supratau, kad yra poreikis turėti kelionių po Lietuvą maršrutus vienoje vietoje“, — savo idėją pristato A. Dotas.

Anot jo, „Pamatyk Lietuvoje“ atranda vis daugiau žmonių, platforma domisi ne vien tiesiogiai su turizmu susiję verslai, bet ir žiniasklaida, automobilių nuomos ar taisymo įmonės.

„Tinklalapis turėtų tapti įrankiu ar veiklos modeliu, kuris motyvuotų įsitraukti turizmo sektorių. Prisijungę prie „Plano A“ tikimės, kad taip pritrauksime daugiau įvairių turizmo sektoriaus dalyvių. Turime greitai augančią kelionių po Lietuvą platformą, kurioje galime skleisti informaciją apie apgyvendinimo, pramogų ar maitinimo įstaigas. Todėl prisijungdami siekiame ne tik pagalbos gauti patys, tačiau ir padėti kitiems“, — abipusę naudą įvardija pašnekovas.

1. Prie „Planas A“ iniciatyvos įmonės gali prisijungti nemokamai užpildžiusios registracijos anketą svetainėje www.planas-a.lt. Registruotis gali visos smulkiojo verslo įmonės – anketoje pakaks nurodyti pagrindinius bendrovės duomenis.
    
2. Jei norite padidinti susidomėjimą jūsų verslu, skirkite laiko ir užpildykite laukelį „Apie įmonę“. Aprašykite, kuo jūsų įmonė yra ypatinga ir kodėl apie ją visi turėtų žinoti.
    
3. Nuolat tikrinkite projekto svetainę, joje atsiras vis daugiau partnerių naudų paketų. Aptikę pasiūlymą, kuris būtų naudingas ūsų verslui, susisiekite su pasiūlymą pateikusiu partneriu.
    
4. Patys prisidėkite prie „Plano A“ populiarinimo: savo įmonėje, socialiniuose tinkluose paskelbkite, kad dalyvaujate projekte, paraginkite prisijungti aplinkinius verslus. Svetainėje rasite ir tradicinių (plakato, skrajutės, lipduko pavyzdį), ir interneto reklaminių priemonių paketus.