Patiriantiems finansinius sunkumus: namų darbai, kurie pravers kalbant su kreditoriais

Finansiniai sunkumai – nepriklausomai nuo to, ar jie sukelti vidinių, ar išorės veiksnių – neišvengiama kiekvieno verslo natūralios gyvavimo stadijos dalis. Bet tai, kaip į juos sureaguoja vadovai ar akcininkai, nulemia viso verslo ateitį ir galimybes atsitiesti. Specialistai pataria, kad patiriant sunkumus, svarbu nedelsti pradėti kalbėtis su kreditoriais. O vienas iš galimų sprendimų – kreditų restruktūrizavimo procesas. Tik jam įmonės turi pasiruošti.

„Susidūrus su finansiniais sunkumais, itin svarbu, kokių veiksmų ir taktikų imasi įmonės vadovybė ar akcininkai, kada jų imasi ir kiek įmonė, veikianti per atsakingus asmenis, yra lanksti keistis ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Negali tikėtis kito rezultato, jei ir toliau elgiesi taip pat“, – laiku pastebėti sunkumus ir greitai reaguoti pataria Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Specialiųjų aktyvų departamento direktorius.

Verslo aplinka yra labai dinamiška. Įvairios sankcijos verslus skatina diversifikuoti rinkas, ieškoti alternatyvių partnerių ar ilginti tiekimo grandines. Prie sunkumų prisideda ir rinkoje vyraujanti energetinių išteklių kainų krizė, o tai taip pat skatina infliacijos augimą. Pasak R. Dešuko, norint išlikti konkurencingam, verslui itin aktualus finansavimo šaltinių peržiūrėjimas, jų realokavimas, turimų įsipareigojimų pervertinimas ir transformavimas, siekiant atitikti įmonės kapitalo poreikius. Būtent tokius veiksmus apibūdina finansinių įsipareigojimų pertvarkymo arba kreditų restruktūrizavimo apibrėžimas.

„Kreditų restruktūrizavimo nereikėtų painioti su įmonės teisiniu restruktūrizavimu, nors pavadinimai – panašūs, o tikslai dažnai sutampa. Teisinio restruktūrizavimo procesas apima visų kreditorių ir įmonės santykius, šis procesas yra išskirtinai reglamentuotas įstatymu, o teismas atlieka ir susitariančių šalių – visų kreditorių ir skolininko – santykių arbitro vaidmenį. Kreditų restruktūrizavimo proceso šalys – tik  kreditorius ir skolininkas, o susitarimas dažniausiai užtvirtinamas nauja rašytine sutartimi ar esamų sutarčių pakeitimais“, – paaiškina R. Dešukas ir priduria, kad, laiku reaguojant į finansinius sunkumus, būtent pastarasis procesas gali būti naudingesnis.

Deja, su finansiniais sunkumais susiduriančios įmonės į savo finansų partnerius dažnai kreipiasi gerokai vėluodamos, kai finansinės problemos jau tampa įsisenėjusiomis: norint išsaugoti esminius įmonės veiklos mechanizmus, stabilizuoti atsiskaitymus su kreditoriais ir tęsti veiklą toliau, jau būtinas nuodugnus pertvarkymas. Pasak R. Dešuko, kad kreipimasis į kreditorius būtų kuo aiškesnis ir sėkmingesnis, verslui verta padaryti tam tikrus namų darbus, tačiau to negalima atidėlioti ar delsti.

„Pirmiausia, įmonės vadovybė turi būti pasiruošusi pripažinti esamas problemas ir identifikuoti tikrąsias jų priežastis. Jei problemos šaltiniai išoriniai, reikia nustatyti, kaip ir kodėl jie veikia įmonę ir kaip įmonė ketina juos įveikti. Taip pat reikia atvirai atsakyti sau, ar įmonė dar gali adaptuotis prie tokių aplinkybių. O jei sunkumai iškilo dėl vidinių problemų, rekomenduojama aiškiai apsibrėžti priežastis, pripažinti klaidas ir pradėti rengti jų neigiamo poveikio mažinimo ir vėliau šalinimo planus“, – pirmą žingsnį aptaria R. Dešukas.

Taip pat naudinga inventorizuoti visus turimus aktyvus, juos skirstant į būtinus ir perteklinius, bei identifikuoti labiausiai varžančias prievoles ir jų būtinumą. Tokie veiksmai aktualūs visam verslui, tad jų verta imtis net nelaukiant galimų sunkumų – inventorizacija vadovams padeda priimti pagrįstus ir įmonei iš tiesų naudingus sprendimus.

„Tik atlikus problemos identifikavimo, tolesnio veikimo planavimo ir esamo turto ar aktyvų inventorizacijos darbus, rekomenduojama kreiptis į finansų partnerius dėl įmonės sudaryto veiksmų plano įvertinimo ir patvirtinimo. Finansinius sunkumus ir problemas neigiantis partneris tiesiog nėra pasiruošęs konstruktyviam dialogui su kreditoriais. O jei tokiame susitikime sunkumų patirianti įmonė pati nepateiks verslui naudingų ir kreditorių interesus atitinkančių alternatyvų, greičiausiai jai teks priimti paties kreditoriaus vienašališkai nustatytą gelbėjimo planą“, – sako R. Dešukas.

Einant pas kreditorius naudinga turėti ir finansinių srautų bei išlaidų analizę, kuri nėra vien tik eilinė balanso dokumentų eilučių peržiūra. Vadovai turėtų įvertinti, kiek įmonė turi objektyviai pasiekiamo srauto, kuriam laikui jo užteks iki galimai gręsiančio apyvartinių lėšų stygiaus. Pasak R. Dešuko, šie veiksmai – tarytum laikrodžio susikalibravimas prieš neriant ieškoti priemonių, kurios padės atstatyti normalią įmonės veiklą.

„Pastarasis veiksmas leidžia blaiviai suvokti esamos situacijos rimtumą ir priemonių, kurių galima imtis gelbėjant verslą, pagrįstumą. Srautus verta skirstyti į galimus, garantuotus ir alternatyvius. Galimi srautai susiję su įmonės esamų įsipareigojimų įvykdymu, o alternatyvūs – su aktyviais veiksmais ieškant naujų partnerių ar veiklos sričių. Žinoma, jei tam yra vidinių pajėgumų bei potencialo“, – sako Šiaulių banko Specialiųjų aktyvų departamento direktorius.

Dar viena sritis analizei – finansiniai įsipareigojimai. Susidūrusios su finansiniais sunkumais įmonės turi  įvertinti ne tik šiuos įsipareigojimus, bet ir jų vykdymo terminus ir prioritetus. Kreditoriai, kurių paskolos užtikrintos pagrindiniu įmonės turtu, ar galintys sustabdyti įmonės veiklą atsiimdami jiems priklausantį turtą, veikiausia turėtų būti prioretizuojami prieš kreditorius, kurie gali pretenduoti į savo reikalavimų patenkinimą tik sėkmingai įgyvendinant finansinių sunkumų šalinimo planą. „Pagrindinis argumentas derybose yra aiškus identifikavimas konkretiems kreditoriams, ko realiai pastarieji galėtų tikėtis, jei susiklostys itin nepalanki situacija ir įmonė negalės vykdyti veiklos ar susidurs su nemokumu. Tik suprasdami savo reikalavimų perspektyvas, kreditoriai gali žengti į konstruktyvų dialogą“, – sako R. Dešukas.

Žinoma, visi kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio prievolės vykdymo ar pasitelkti laikinąsias apsaugos priemones, įmonės sąskaitų ar turto areštus, bet toks veikimas, pasak R. Dešuko, turi turėti racionalumo ir finansinę logiką. Įmonės įstūmimas į nemokumą mažai kam yra naudingas, ypač, jei turimas reikalavimas nėra niekaip užtikrintas. „Praktikoje pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, bet tai gali būti išsprendžiama atviru ir argumentuotu dialogu ar derybomis. Jei smulkaus kreditoriaus veiksmai yra akivaizdžiai piktybiški, kartais praverčia ir priešpriešinis reikalavimas dėl galimų kilti nuostolių atlyginimo ar pan.“, – pataria R. Dešukas.

Jei jau yra atlikta iškilusių sunkumų priežasčių analizė, inventorizuotas turtas ir įsipareigojimai, prieš pradedant tartis su kreditoriais dar verta išstudijuoti ir turto realizavimo galimybę jį parduodant. Svarbu nuspręsti, kuris turtas turi būti parduodamas dabar, o kuris privalo būti laikomas, nes yra svarbus įmonei. „Žinoma, šie prioritetai neturėtų būti nulemti įmonės vadovų ar akcininkų komforto poreikiu, nes sprendžiant finansinius sunkumus, komfortą tenka aukoti“, – pažymi R. Dešukas.

Galiausiai, jei visi namų darbai atlikti, patartina nedelsiant organizuoti susitikimą su pagrindiniais įmonės kreditoriais, nelaukiant jų raginimo. Iniciatyva ir bendradarbiavimas, pasak pašnekovo, gali padėti užsitikrinti palankų kreditoriaus požiūrį, kuris labai svarbus pertvarkymo derybose.

„Visi verslo ir kreditoriaus susitarimai turėtų būti protokoluojami ir fiksuojami abiejų šalių susitarimu. Ne mažiau svarbus yra ir įsipareigojimų vykdymo etapas, nes susitarus dėl finansinių įsipareigojimų pertvarkymo ir jų nevykdant, grįžti į derybas bus itin sunku. O tą nevykdymą gali nulemti ir nežymūs įsipareigojimų dengimo vėlavimai“, – neatsipalaiduoti ir po susitarimo pataria R. Dešukas.

Jis primena, kad visos finansų įstaigų dėl kliento finansinių sunkumų pertvarkytos paskolos, pagal bankų veiklą reguliuojančių priežiūros institucijų reglamentavimą, įgauna pertvarkytos paskolos požymį (akronimas FE (angl. Forborne exposure)), o jo panaikinimo terminai dažniausiai siekia net 2 metus nuo suteikimo. Finansų įstaigos itin skrupulingai vertina pertvarkytų paskolų vėlavimus. Pertvarkyta paskola, kuri vėluoja daugiau nei 30 d., finansų įstaigoje pripažįstama dar ir neveiksnia paskola (NPE arba NPL (angl. Non-Performing Exposure / Loan), o toks reklasifikavimas jau sukuria itin nepalankias sąlygas tolesniems pertvarkymams.

„Vis dėlto, nepaisant net ganėtinai daug dėmesio reikalaujančio proceso, pertvarkymas yra labai gera alternatyva, jei norima laiku imtis priemonių, išvengti įmonės bankroto ir teisinio restruktūrizavimo proceso“, – sako R. Dešukas.