Kaip SVV pritraukti papildomo kapitalo plėtrai
Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) bendrovių plėtros finansiniu varikliu gali tapti ir nuosavas, ir skolintas kapitalas. Nusprendusios skolintis, bendrovės dažnai mato vienintelį – banko paskolos – kelią, tačiau smulkiojo verslo atstovams vertėtų žinoti, kad jie turi ir kitų opcijų. Tomas Kipišas, Šiaulių banko Taupymo ir investavimo produktų vadovas, pasakoja, kokie SVV žingsniai yra svarbiausi atsirenkant papildomo kapitalo šaltinį.
SVV dažnai mano, kad vienintelis būdas gauti papildomo finansavimo – kreiptis paskolos. Tačiau alternatyvūs kapitalo pritraukimo būdai ne tik suteikia daugiau galimybių, bet ir leidžia diversifikuoti kapitalo šaltinius, pavyzdžiui tuomet, kai įmonė yra išnaudojusi maksimalų kreditavimosi banke limitą.
Nors įsivaizduojama, kad pirmasis ir dažnai vienintelis SVV finansavimo būdas yra banko paskola, ekspertai sako, kad smulkiajam verslui reikėtų dairytis kur kas plačiau. Nedidelės įmonės plėtrai gali labai pasitarnauti faktoringas (ypač prekybos įmonėms), taip pat obligacijų, akcijų emisijos, rizikos kapitalo fondai.
Alternatyvūs šaltiniai
T. Kipišas pabrėžia, kad pirmiausia privalu aiškiai įsivardinti, kokiam tikslui įmonei reikia pritraukti kapitalo; tik tada bus galima išsirinkti tinkamą finansavimo šaltinį, apsispręsti, kokia kapitalo struktūra būtų pati efektyviausia, taip pat – kiek kiekvienu atveju reikėtų turėti nuosavų lėšų.
„Pavyzdžiui, apyvartinio kapitalo problemos dažniausiai sprendžiamos bankiniais kreditavimo produktais. Jeigu norima apsisaugoti nuo sudėtingų laikotarpių, pravartu pasidomėti ir naudoti įvairias apsidraudimo priemones, nes finansavimosi šaltinių spektras tokiais momentais gali smarkiai susiaurėti. Planuojant plėtrą paprastai reikia daugiau resursų, kuriuos galima išskirstyti per ilgesnį laiką; tai reiškia, kad kapitalo šaltinių skalė šiuo atveju gerokai išsiplečia. Dar vienas būdas – paskutiniu metu pagreitį įgaunantis sutelktinis finansavimas. Sutelktinio finansavimo platformos paprastai pasitelkiamos tada, kai klasikiniai skolinimosi būdai nėra prieinami arba jau yra išsemti. Tačiau svarbu žinoti, kad dėl šių priežasčių toks skolinimosi būdas kol kas yra gana brangus, t. y., investuotojai reikalauja didelės grąžos“, – vardija T. Kipišas.
Išsirinkti geriausią
Kapitalo šaltiniai skiriasi įvairiais aspektais – nuo kainos iki grąžinimo sąlygų, todėl labai svarbu išsirinkti tinkamiausią bei užsitikrinti palankiausias sąlygas.
„Svarbu, kad bankams sugriežtinus verslo kreditavimą, bendrovė turėtų alternatyvių pasiskolinimo būdų, – pabrėžia T. Kipišas. – Todėl įmonės turi kuo anksčiau įsivertinti galimybes ir pradėti naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais. Kuo daugiau „įdirbio“ bendrovė turės, kuo žinomesnė ji bus rinkos dalyviams, tuo lengviau jai pavyks įsisavinti alternatyvius finansavimosi šaltinius“.
Anot pašnekovo, rinkdamasi tinkamiausią finansavimo šaltinį, įmonė turi atsakyti į keturis pagrindinius klausimus: kokie yra finansavimosi tikslai, kokios galimybės įsisavinti papildomą kapitalą, kokia bus kaina, sąnaudos ir įtaka finansinei verslo būklei, ir kokios įtakos papildomas finansavimas turės bendrovės nuosavybei.
Klaidos ir pagalba
Pasakodamas apie klaidas, kurių neišvengia kapitalo pritraukimo procesą pradėjęs verslas, T. Kipišas pastebi, kad labai dažnai SVV įvertina ne visus finansavimosi šaltinius.
„Ir net tais atvejais, kai apsvarstomos visos įmanomos galimybės, pasitaiko, kad pasirenkamas ne pats tinkamiausias ir efektyviausias šaltinis. Būna, kad vadovai netinkamai ir nepakankamai įvertina poveikį būsimiems pinigų srautams, finansų būklei ir pajėgumui“, – kalba pašnekovas.
Kad tokių klaidų būtų išvengta jau pirmosiose stadijose, T. Kipišas pataria pasitelkti konsultantus.
„Jeigu SVV vadovai neturi reikiamų žinių ir patirties, patartina kreiptis į konsultantus, kurie padės suformuluoti skolinimosi tikslą, realiai įvertinti verslo galimybes ir papildomo kapitalo pritraukimo poveikį finansams bei turimai nuosavybei. Jeigu verslo atstovai pritraukiant papildomą kapitalą patirties turi, bet jos nepakanka, konsultantą verta pasitelkti bent jau vėlesnėse stadijose, pvz., priimant sprendimą, kurį papildomo finansavimo būdą rinktis apsimoka labiausiai“, – teigia ekspertas.
Kapitalo pritraukimo būdų palyginimas
Faktoringas |
|
---|---|
Privalumai: Efektyvus ir greitas apyvartinio kapitalo finansavimo šaltinis (ypač SVV); Mažina riziką dėl blogų debitorinių įsiskolinimų; Užtikrina stabilius ir patikimus pinigų srautus; Nereikia įkeisti turto; Lėšos gaunamos per kelias dienas; Didelis lankstumas; Efektyvus ir greitas apyvartinio kapitalo finansavimo šaltinis (ypač SVV). |
Trūkumai: Netinka, kai prekės dar nėra pateiktos ar paslaugos neatliktos; Netinka, kai egzistuoja ginčytinų reikalavimų tarp sandorio šalių. |
Obligacijos |
|
---|---|
Privalumai: Galimybė nustatyti skolinimosi sąlygas; Daugiau laisvės įmonės pinigų srautams, nes palūkanas galima mokėti periodiškai vieną ar keletą kartų per metus; Egzistuoja antrinė rinka paskolos davėjams (galimybė perleisti reikalavimo teisę); Taikoma mažiau užtikrinimo priemonių nei kreditų atveju; Nedideli formalūs reikalavimai emisijos išleidimui (emisijoms iki 5 mln. Eur užtenka paruošti informacinį dokumentą; virš 5 mln. Eur reikia paruošti prospektą); Galimybė kotiruotis „Nasdaq“ alternatyviojoje rinkoje „First North“, kur nėra taikomi reguliuojamos rinkos teisiniai reikalavimai; Vieną kartą sėkmingai išplatinus obligacijas, kitais kartais būna jau lengviau – investuotojai labiau pasitiki, gali sumažėti skolos kaina. |
Trūkumai: Nėra garantijų, kad pavyks išplatinti obligacijas; nesėkmės atveju gali nukentėti bendrovės įvaizdis; Lietuvoje bendrovių obligacijų rinka kol kas gana sekli ir nedidelė; Jeigu įmonė – jauna ir nežinoma, išleisti obligacijas bus sunkiau ir kainuos brangiau; Lyginant su kreditu, obligacijos yra mažiau operatyvi priemonė; Pačiai bendrovei obligacijų išplatinti nepavyks, reikia pasitelkti konsultantus. |
Akcijos |
|
---|---|
Privalumai: Finansuotojas su bendrove pasidalina savo žiniomis, patirtimi ir vadinamuoju „know-how“; Pagerėja įmonės finansinis svertas (skolos ir nuosavybės santykis) bei skolinimosi galimybės; Mažesnis spaudimas pinigų srautams, nes nereikia mokėti palūkanų. |
Trūkumai: Akcininkui atitenka dalis nuosavybės ir būsimosios vertės; Dėl akcininkų reikalaujamos grąžos dividendais, akcijos yra laikomos brangesniu šaltiniu negu obligacijos; Naujiesiems akcininkams reikia atskleisti visas „verslo kortas“. |
Privataus (rizikos) kapitalo fondai |
|
---|---|
Privalumai: Finansuotojas su bendrove pasidalina savo žiniomis, patirtimi ir vadinamuoju „know-how“; Pagerėja įmonės finansinis svertas (skolos ir nuosavybės santykis) bei skolinimosi galimybės; Mažesnis spaudimas pinigų srautams, nes nereikia mokėti palūkanų. |
Trūkumai: Reikia pasitelkti konsultantus; Privataus (rizikos) kapitalo fondai siekia įsigyti kontrolinį akcijų paketą, tai finansavimo ieškančiai SVV įmonei gali būti nepriimtina; Fondai dažniausiai turi tikslą per 3-5 m. padidinti bendrovės vertę ir ją perleisti. |