Inovatoriams verta ieškoti nestandartinio finansavimo

2018-02-15

Įsibėgėjanti ketvirtoji pramonės revoliucija skatina įmones drąsiau investuoti į novatoriškus sprendimus. Tačiau smulkųjį ir vidutinį (SVV) verslą dažnai stabdo abejonės ar jos pajėgs inovatyvius projektus finansuoti.

Mindaugas Rudys, Šiaulių banko Finansavimo paslaugų ir vystymo departamento direktorius, teigia, kad klaidinga manyti, jog inovatyvias įmones finansuotojai net neįsigilinę žymi antspaudu „rizikinga“. Anot jo, dažniausiai tiesiog neteisingai suprantama, kas yra inovatyvi bendrovė. „Eurostat“ tyrimų duomenimis, inovatyvi yra kas trečia įmonė.

 „Manoma, kad inovatyvių įmonių yra labai mažai, kad jos dirba tik aukščiausių technologijų srityse, arba painiojamos su visai ką kita reiškiančiomis startuolio ar finansinių technologijų bendrovių sąvokomis. Pavyzdžiui, ES finansinė priemonė inovatyviems verslams finansuoti „InnovFin“ turi net 16 kriterijų, kurie nusako įmonės inovatyvumą. Inovatyvia laikoma bet kurioje srityje dirbanti bendrovė, kuri 3 metus iš eilės vidutiniškai auga po 20%.  Inovatyvi būtų ir įmonė, kuri kredito lėšas ketina investuoti į gamybą, tobulinti ar kurti naujas paslaugas, procesus, produktus, gamybos ar pristatymo metodus, organizacines ar procesų inovacijas, įskaitant novatoriškus verslo modelius“, - vardija p. Rudys.

Inovacijų bumas

Europos Komisijos inovacijų švieslentės duomenimis, 2010-2016 m. Lietuvos inovacijų ekosistema patobulėjo labiausiai iš visų ES šalių – per šį laikotarpį suminis inovacijų indeksas pakilo 21% ir Lietuva šoktelėjo į 16 vietą. Skelbta, kad viena pagrindinių tokio raketos šūvio priežasčių – išaugusios verslo investicijos inovacijų diegimui.

Pasak p. Rudžio, akivaizdi tendencija, kad į inovacijų plėtrą ryžtasi investuoti ne vien stambus verslas, bet ir mažos bei vidutinės kapitalizacijos bendrovės. Tiesa, smulkesnėms įmonėms dažniausiai trūksta nuosavo kapitalo.

„Žinoma, paprasčiausia inovacijas diegti, ir esamus procesus tobulinti nuosavomis lėšomis. Tačiau verslas dažnai neturi pakankamai lėšų investicijoms - tuomet tenka rinktis kitas priemones“, - kalba pašnekovas.

Pagrindiniai finansavimo šaltiniai:

  • Nuosavos lėšos
  • Subsidijos
  • Investuotojai
  • Rizikos kapitalo fondai
  • Verslo angelai
  • Sutelktinio finansavimo platformos
  • Kredito unijos
  • Komerciniai bankai:
    • Tradicinės paskolos
    • Finansinės priemonės

Dažniausiai prašoma subsidijų

Lengviausiai prieinamu finansavimo būdu laikomos subsidijos, nes jų nereikia grąžinti – tačiau tik tais atvejais, kai griežtai vykdomi su ta subsidija susiję įsipareigojimai.

„Jei jie nevykdomi, paramą gali tekti grąžinti, tada įmonės neretai bankrutuoja. Banko ar kredito unijos paskolos – jau kitoks įsipareigojimas. Gaudamas paskolą, šias lėšas privalai įdarbinti taip, kad jos duotų grąžos ir leistų tą paskolą grąžinti. Banko paskola skatina su pinigais elgtis atsakingiau, o verslui tai - proga tobulėti. Kitaip tariant, subsidijos tėra vieną kartą suteikiama žuvis, o paskola – meškerė, kuria galima žvejoti nuolat ir pagauti kur kas daugiau žuvų“, - lygina p. Rudys.

Tiek subsidijos, tiek bankų teikiamos finansinės priemonės yra dvi to paties turinio skirtingos formos - ES parama verslui.

„Pavyzdžiui, Šiaulių bankas siūlo SVV sektoriui orientuotą portfelinės garantijos sutartį, kuomet paskola teikiama verslo plėtrai ir stiprinimui. Bendradarbiaudami su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) taikome dar keletą priemonių, pvz., pasidalintos rizikos struktūrinio finansavimo būdą, kai 45% paskolos fondas teikia piniginėmis lėšomis ir rizika, o bankas prisiima likusią lėšų ir rizikos dalį bei individualią garantiją. Su Europos investiciniu fondu (EIF) įgyvendiname iniciatyvą „InnovFin“, skirtą novatoriškų įmonių skolinimosi sąlygoms gerinti. Skirtingai nuo INVEGOS garantijų, „InnovFin“ nėra traktuojama kaip valstybės pagalba, todėl į ją gali pretenduoti ir tos įmonės, kurios jau yra pasinaudojusios struktūrinių lėšų parama ir išnaudojusios valstybės pagalbos limitą, - vardija pašnekovas. - Pačiai įmonei išmanyti visų struktūrinio finansavimo priemonių reikalavimų nereikia – tai banko užduotis pasiūlyti konkrečiam verslui tinkamiausius finansavimo sprendimus. Svarbu žinoti, kad tokios priemonės egzistuoja – jos suteikia drąsos kreiptis į banką ir tiems verslams, kurie mano, kad neturėtų galimybės gauti kredito“, - tikina pašnekovas.

Jo teigimu, tiek ES biudžetui, tiek valstybei labiau apsimokėtų, jei kuo didesnė dalis paramos būtų teikiama per finansines priemones – jos skatina verslo atsakomybę, toliaregiškumą ir verslumą. Visgi šiuo metu net 90% finansinės paramos yra suteikiama subsidijomis ir tik maždaug 10% garantijomis.

Svarbu brandos lygis

Dar kelis finansavimo šaltinius - verslo angelus, rizikos kapitalo fondus ir investuotojus sieja tai, kad suteikę finansavimą jie su įmone ima dalintis ir savo patirtimi, vadinamuoju „know-how“, aktyviai dalyvauja verslo valdymo procesuose.

„Toks finansavimo būdas naudingiausias jauniems ar naujiems verslams, turintiems mažiau patirties – investuotojai jiems gali patarti, kuria kryptimi sukti startuojantį verslą, – nusako p. Rudys.

Renkantis, koks finansavimo būdas įmonei priimtiniausias, reikėtų atsižvelgti į verslo brandos lygį.

„Jaunai įmonei išties naudinga valdymo patirtis, kurią atsineša verslo angelai ar investuotojai. Tačiau brandesnės kompanijos dažniausiai nenori kad kas nors dalyvautų verslo valdyme – tokiu atveju naudingesnė banko paskola, kai visus sprendimus leidžiama priimti patiems. Patys bankai taip pat dažniau finansavimą teikia patirties turinčiam verslui  – jie vertina, kad patirtį galima sėkmingai panaudoti verslo plėtrai“, - neslepia p. Rudys.

Sėkmės istorija

Darius Čereška, „InnovFin“ priemone pasinaudojusios Utenos UAB „Seifuva“ vadovas, pasakoja, kad teko nueiti ilgą kelią, kol inovacijas diegti sumaniusi įmonė sulaukė finansinės injekcijos. Nuo 2005 m. intensyviai ieškojusi finansinės paramos, galiausiai įmonė finansavimą užsitikrino ir šiuo metu diegia dar pažangesnę gamybos sistemą bei su Kauno technologijos universitetu (KTU) kuria inovatyvų ugniai, išlaužimui ir vandeniui atsparų seifą.

„Viena didžiausių savo klaidų laikau tai, kad skyriau daug jėgų, laiko ir lėšų investuotojams pritraukti. Kalbėjausi su 10-12 potencialių investuotojų, su keletu buvome akcininkų sutarties pasirašymo stadijoje. Tačiau investuotojas į verslą įsitraukia praėjus 8-12 mėn. nuo derybų pradžios, o per tą laiką daug kas pasikeičia. Tai tik mano patirtis, bet jei reikėtų vėl grįžti į 2005-uosius, pasikliaučiau tik savo galva, tiekėjais ir banko pinigais“.

„Seifuvos“ apyvarta 2017 m. sudarė 3,57 mln. Eur ir buvo 0,45 mln. Eur didesnė nei užpernai.

Siūlo derinti kelis

Mindaugas Rudys verslui pataria nesustoti užsitikrinus vieną finansavimo šaltinį ir ieškoti būdų, kaip juos kelis suderinti tarpusavyje.

„Yra daug sėkmės pavyzdžių, kai subsidijas suderinusios su banko pasiūlytomis finansinėmis priemonėmis bendrovės gavo impulsą augti“, - teigia ekspertas.

Dar viena lemtinga klaida, anot jo, yra apsiribojimas tik idėja.

„Galbūt įmonė turi puikų produktą, tačiau, kad sužinotų, ar jis iš tiesų leis verslui augti, ji privalo nuodugniai įvertinti rinką, pavyzdžiui, atlikti rinkos tyrimą. Kitas žingsnis – pasiruošti aiškias pardavimų ir rinkodaros strategijas. Kad puiki idėja imtų nešti grąžą, privalu tiksliai žinoti, ką, kaip ir kada darysi. Inovatyvi idėja yra svarbi, tačiau bankui ne mažiau svarbus ir verslo planas. Bankas jį įvertins, pakomentuos stipriąsias ar silpnąsias vietas, galbūt patars ką nors patobulinti, apsvarstys, kiek įmonės novatoriška idėja turi potencialo atsipirkti. Galima gaminti kvepalus ir siųsti juos į kosmosą, bet kaip iš to uždirbsi?“

Pirmieji žingsniai siekiant finansavimo:

Idėja → Verslo planas → Nuosavas kapitalas → Paraiška bankui → Bankas vertina, ar pakanka užstato → Bankas sprendžia ar / kaip finansuoti.

Mindaugas Rudys, Šiaulių banko Finansavimo paslaugų ir vystymo departamento direktorius, pabrėžia, kad rizikinga įmone bankas laiko ne tą bendrovę, kuri inovuoja norėdama tobulinti procesus, o tą kuri neturi tam aiškaus verslo plano. Ryčio Galadausko nuotr.