Būkite budrūs: plinta sukčių laiškai, neva pasirašyti Šiaulių banko. Juose prašoma paspausti nurodą ir apsaugoti savo paskyrą. Šiaulių bankas tokių laiškų nesiunčia. Jokiu būdu nespauskite laiškuose pateiktos nuorodos.

Finansinis raštingumas: pradėti nuo jaunų dienų ir nesustoti mokytis

2018-09-11

Palyginus su išsivysčiusiomis Vakarų valstybėmis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygis gana žemas, o finansinio išprusimo skatinimui skiriamas dėmesys – nepakankamas. Finansinio raštingumo pagrindų išmokti reiktų dar mokyklos suole, o tinkamo elgesio su pinigais vaikus turėtų mokyti ir tėvai.

Tokiomis  įžvalgomis ir rekomendacijomis praėjusį savaitgalį tarpusavyje dalijosi kasmetinio diskusijų festivalio „Būtent!” dalyviai.

Diskusijoje „Pasmerkti būti (ne)turtingi“ Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius kalbėjo apie įsitikinimą, kad aukštesnis žmogaus finansinio raštingumo lygis lemia jo finansinę gerovę.  Tačiau svarbu suprasti, kad vien perduoti žinias nėra pakankama – svarbu orientuotis į ne tik žinių perdavimą, bet ir į elgsenos keitimą.

Pagrindai - mokykloje

Pasak Šiaulių banko vadovo, finansinių įgūdžių mokytis niekada nevėlu, tačiau ypač didelę reikšmę reiktų skirti jaunajai kartai. Tarptautinių organizacijų tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikų žinios apie finansus ir įgūdžiai yra menkesni nei bendraamžių iš Vakarų Europos šalių ar net mūsų  regiono valstybių.

„Bazinės finansinio raštingumo žinios vaikams turėtų būti suteikiamos mokykloje. Pradžioje – šeimoje ugdomi įgūdžiai, tuomet mokykloje veikianti sistema. Išeinant į savarankišką gyvenimą, svarbus bazinių žinių turėjimas, būtinas pradedant savo finansinį gyvenimą“, – kompleksinio požiūrio svarbą akcentavo V. Sinius.

Telekomunikacijų ekspertas Liudvikas Andriulis diskusijoje siūlė moksleivius mokyti praktinių pagrindų – paaiškinti, kaip rinkoje veikia įmonės, kaip vykdyti pardavimus ir kaip ekonomikoje veikia pinigų srautas. 

Tėvų vaidmuo

Diskusiją moderavęs Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius pabrėžė, kad nemokantys elgtis su pinigais, neišmokys to ir vaikų. Deja, „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenimis, tik 39 proc. Lietuvos suaugusiųjų gyventojų laikomi finansiškai raštingais. Jei didžiajai daliai suaugusiųjų trūksta žinių ir įgūdžių, tuomet nereikia stebėtis, kad tėvai ir savo vaikų negali pamokyti  pirmųjų finansų valdymo įgūdžių.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimas parodė, kad Lietuvos vaikai su tėvais retai aptaria piniginius reikalus. Tik kas trečioje šeimoje vaikai su tėvais apie finansus kalba vieną ar kelis kartus per mėnesį. Kas dešimtoje šeimoje piniginiais reikalais yra nediskutuojama.

Daugiavaikių šeimų asociacijos įkūrėja Jurgita Pociūnienė taip pat pripažino, kad tėvams trūksta žinių, tačiau lavinti pinigų suvokimo įgūdžius tėvai gali žaismingai, mokant skaičiuoti. Asociacijos vadovė siūlė organizuoti įdomias ir savarankiškai pasirenkamas finansinio raštingumo veiklas.

Diskusiją „Pasmerkti būti (ne)turtingi“ festivalyje „Būtent“ organizavo Lietuvos bankų asociacija.