Kaip verslui sulaukti pavasario? Patarimai įmonių įsipareigojimų ir sąnaudų peržiūrai

Kai viešumoje girdima tik apie besikeičiančias žaliavų kainas, galimus energetinių išteklių pasiekiamumo ir prieinamumo sunkumus ir ekonomikos neapibrėžtumą, retas jaučiasi ramus dėl artimos ateities. Bet geriausias būdas mažinti tokį nerimą – veikti. Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Specialiųjų aktyvų departamento direktorius, primena, kad augančių ar galimai išaugsiančių sąnaudų nuoseklus pervertinimas daugeliui leistų ramiau sulaukti ne tik ateinančio, bet ir vėlesnių pavasarių. Jis pateikia ir svarbiausias sritis, kurias peržiūrėti verslas turėtų dar šiandien.

BVP augimui lėtėjant, o vartojimo sentimentams kai kuriuose sektoriuose jau sukant net ir neigiama kryptimi, būtina atidžiau pažvelgti į įmonių balansų vidų: dar sykį įvertinti pajamas, sąnaudas, rezervą ir investicijas. Ypač tai patartina tuo atveju, jei pastaraisiais metais tokiai peržiūrai dėmesio buvo skirta mažiau. Yra kelios svarbios sritys, kuriose laiku atlikti namų darbai gali leisti įmonei šią žiemą šiek tiek lengviau atsikvėpti.


Kad gautinos sumos nevirstų beviltiškomis skolomis

„Turbūt nerasime nė vienos įmonės, balanse neturinčios užslėptų gautinų sumų, kurios taip ir nepasiekia įmonės sąskaitos. Dalis tokių sumų užstringa dėl pačios įmonės aplaidumo, kitos atsiranda dėl sunkumų, kuriuos patiria įmonės klientai ar partneriai. Labai gerai, jei įmonės žino, kokia yra jų padėtis, jei pažįsta savo klientą ir supranta su juo keliaujančias rizikas. Tačiau net ir žinant situaciją svarbu apsibrėžti tolerancijos ribas terminams ir nusimatyti konkrečius veiksmus, kaip gautinos sumos turėtų pasiekti įmonę“, – vieną iš sričių, kurias būtina peržiūrėti, nurodo R. Dešukas.

Pasak jo, kartais būtent delsimas kreiptis į skolininką ar savalaikių teisinių veiksmų vengimas tampa lemiamu veiksniu, kuris gautinoms sumoms leidžia pavirsti tiesiog beviltiška skola. Kad taip neįvyktų, svarbus nuolatinis darbas su partneriais ir klientais. „Tik suprasdami, kiek tarp jūsų reikalavimų yra beviltiškų skolų, galite metų eigoje atsiradusį veiklos pelną paskirstyti tinkamai ir paruošti rezervus tikrai nenumatytoms situacijoms“, – pažymi Šiaulių banko specialistas.


Persvarstyti investicinius projektus

Inovacijų nediegiantis ir nesiplečiantis verslas labai greitai praranda konkurencingumą, vis dėlto verslo plėtros strategiją veikia ir nuo verslo nepriklausančios aplinkybės. Investuoti ir plėstis visuomet reikia pamatuotai ir vertinant išorines grėsmes bei rizikas. O jei ekonomiką traukia debesys, papildomas įvertinimas yra ypač svarbus.

„Nors krizės atneša galimybes, kurios neretai atrandamos būtent per inovacijas ar keičiant nusistovėjusius veiklos stereotipus, didelių karšų aplinkoje būtina atsižvelgti ir į finansines galimybes. Kartais geriau atidėti projektą keliems mėnesiams vien tam, kad suprastumėte ar jo tikrai reikia“, – persvarstyti investicijų būtinybę pataria R. Dešukas. Tiesa, jei tam tikros investicijos kartu leidžia ir mažinti sąnaudas, tada inovacijos yra tikrai svarbios ir būtinos.


Išlaidų analizė ir paruoštas rezervas

Esamų išlaidų analizė yra būtina ne tik namų ūkiuose, bet ir kiekviename versle. Pasak R. Dešuko, kol gyvenome pigių pinigų ir sąlyginai lengvai prieinamų žaliavų laikais, įmonės, natūralu, prisiderino prie gerų sąlygų. Pasikeitus aplinkai, taip pat natūralu, reikia keisti ir verslo įpročius išlaidų klausimu. Pirmiausia, atskirti būtinųjų išlaidų eilutes nuo tų, kurias tiesiog smagu turėti, ir atsisakyti verslui nebūtinų, perteklinių išlaidų tam, kas nekuria vertės.

„Dažna įmonė taip pat turi ir nesėkmingų projektų, į kuriuos vis dar mėginama investuoti, nes gaila iki tol jau išleistų pinigų. Aukštų kaštų laikotarpiu, tokie projektai turi būti nutraukti ar bent konservuojami. Idealiu atveju, apie galimus sunkumus pagalvojantis verslas turėtų būti pasiruošęs tokių projektų ir išlaidų eilučių inventorizaciją iš anksto. Atėjus laikui taupyti, beliktų tik įgyvendinti planą, o ne jį kurti“, – sako pašnekovas.

Tiek sveika logika, tiek ir akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad juridiniai asmenys turėtų ir tam tikro dydžio rezervus. Ir nors verslo noras nelaikyti neįdarbintų pinigų taip pat yra suprantamas, minimalų rezervą turėtų turėti kiekviena įmonė be išimties. Kokia tai galėtų būti suma, priklauso nuo verslo masto ir rizikų, kurias rezervu numatyta padengti.


Kalbėtis su kreditoriais

Pasak R. Dešuko, įmonės finansinė padėtis jau seniai nėra tik pagrindinių suinteresuotųjų – akcininkų, vadovo ar finansų vadovo – rūpestis. Sėkmingos veiklos įmonėms kryptingai linki ir jomis patikėję kreditoriai. Jei įmonė jau nujaučia sunkumus, labai svarbu su kreditoriais kalbėtis ir kartu ieškoti išeičių.

„Verslas, kuris nori konstruktyviai kalbėti su kreditoriais, turi įrodyti, kad pasiruošimas jau yra padarytas ir esama padėtis sprendžiama ne tik kreditoriaus sąskaita“, – namų darbų ir įvertintų pajamų, išlaidų, rezervo ar investicijų plano svarbą ir šiuo atveju pabrėžia  R. Dešukas.

Jis primena, kad kreditoriumi laikomas bet kuris asmuo, turintis teisėtą reikalavimą į įmonę. Juo gali būti ir paslaugos teikėjas, suteikęs dar neapmokėtą paslaugą, ir finansų įstaiga, suteikusi paskolą verslui. „Pagrindų reikalavimui atsirasti yra daugybė, bet visus juos vienija tai, kad įmonė turi pareigą atsiskaityti su savo kreditoriais. Skirtumus ir atsiskaitymo sąlygas nulemia reikalavimo atsiradimo pagrindas ir tarpusavio sutarimai“, – sako pašnekovas.


Kredito sąlygų keitimas turi pasekmes

Tiesa, skirtingai nei nereguliuojami kreditoriai, finansų įstaigos yra įpareigotos nuolatos vertinti savo portfelių riziką, kaupti reikiamus atidėjinius, kurie priklauso nuo skrupulingo klientų klasifikavimo. Įmonėms kartais būna sunku suprasti, kodėl finansų įstaigos nėra linkusios keisti kredito sąlygų taip, kaip to kartais pageidauja klientai, į savo įsipareigojimus ir jų vykdymo grafikus žiūrintys kiek nuolaidžiau.

„Teisės doktrinoje vyrauja principas, kad sutarčių nuostatų reikia laikytis ir, kol jos nėra nuginčytos ar pakeistos, prievolės įvykdymo sąlygos sutarties šalims yra privalomos. Klientai, siekiantys keisti sutartis, dažnai neįvertina, kad finansų įstaiga, laikydamasi jos veiklą reglamentuojančių normų, dar ir privalo reklasifikuoti klientą, nes jis keičia pirmines sutarties sąlygas dėl to, kad patiria sunkumų jas vykdant“, – tvarką primena R. Dešukas.

Pagal bankų veiklą reguliuojančių priežiūros institucijų reglamentavimą, visos dėl kliento finansinių sunkumų pertvarkytos paskolos įgauna pertvarkytos paskolos požymį (FBE, angl. Forborne exposure), o jo panaikinimo terminai gali siekti net kelis metus nuo statuso suteikimo. Svarbu prisiminti, kad finansų įstaigos itin skrupulingai vertina tokių pertvarkytų paskolų vėlavimus. Pertvarkyta paskola, kuri vėluoja daugiau kaip 30 d., finansų įstaigoje pripažįstama neveiksnia paskola (NPE arba NPL, angl. Non-Performing Exposure / Loan), o toks žymėjimas jau sukuria itin nepalankias sąlygas tolesniems pertvarkymams. Paskola pačiai finansų įstaigai tampa kur kas brangesne dėl kapitalo alokavimo ir atidėjinių formavimo reikalavimų, papildomų administracinių kaštų ir kt.

„Pertvarkyti finansinius įsipareigojimus dažnai prireikia tam, kad pavyktų tinkamai subalansuoti finansinius srautus. Tačiau tokios priemonės reikia imtis laiku – kai dar yra piniginių srautų, kai dar galima taisyti padėtį. Jei paskolų pertvarkymai daromi pavėluotai, rekomenduojama tai daryti tik labai pasiruošus, peržiūrėjus kitas taupymo galimybių eilutes ir suprantant tokių veiksmų verslui sukeliamas pasekmes ateityje“, – sako R. Dešukas.